Visai kitokia tvarka numatyta valstybei priklausančioms įmonėms. Joms kaip ir valstybės institucijoms yra taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos – kai planuojamo kontrakto suma viršija įstatyme numatytą ribą, privaloma skelbti konkursą. Jį laimi tie, kurie pasiūlo mažesnę kainą arba pagal kitokias iš anksto numatytas sąlygas.
Tačiau net ir privati bendrovė negali sudaryti jai nenaudingų sutarčių. Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, priešingu atveju akcininkai turi teisę paduoti įmonės vadovus į teismą, reikalaudami atlyginti įmonei padarytą žalą.
Jeigu privati įmonė pasirinktų jai nenaudingą variantą ir prekę ar paslaugą pirktų žymiai brangiau nei galėtų pirkti iš kitur, akcininkai gali kreiptis į teismą ir pareikalauti, kad iš įmonės vadovo būtų išieškota įmonei, o tuo pačiu ir jiems padaryta žala – jie neteko planuoto pelno. Tokiu atveju įmonės vadovas būtų priverstas teisme įrodinėti, kad sprendimas buvo pagrįstas.
Į teismą gali kreiptis tiek bent vieną akciją turintis asmuo, tiek valstybė, kuriai galbūt priklauso visas 100 proc. įmonės akcijų paketas. Ir kol kas tai yra vienintelis kelias priversti įmonės vadovą elgtis įmonės interesais.
