Pačiu “aršiausiu interneto priešu” yra Šiaurės Korėja, kurioje internetas “paprasčiausiai neegzistuoja”. Tačiau tai netrukdo šalies vyriausybei turėti keletą propagandinių puslapių, patalpintų į įvairias Japonijos tarnybines stotis.
Saudo Arabijoje internetas pripažintas legaliu tik 1999 metais, ir iki šiol ten naudojama kai kurių interneto puslapių filtravimo ir draudimo sistema. Kinijoje jau suformuotos specialios tarnybos kovai su “ramybės drumstėjais” internete: specialiai apmokomi policininkai, vykdoma tarnybinių stočių savininkų bei interneto paslaugų teikėjų kontrolė.
Ataskaitoje taip pat yra pabrėžiama, kad Prancūzijos, Vokietijos ir JAV politikams spaudimą daro įvairūs teisėjai ir ypač konservatyvios jėgos. Praktiškai slapta reikalaujama priimti įstatymus, leisiančius kontroliuoti žodžio laisvę internete.