Tai prasčiausias Nepriklausomybės partijos pasirodymas Altingo rinkimuose per visą savo istoriją. Ankstesnis jos prasčiausio pasirodymo rekordas buvo užregistruotas 1987 metais, kai ši partija surinko 27 proc. balsų.
"Šį kartą pralaimėjome, bet vėliau vėl laimėsime", - pripažindamas pralaimėjimą sakė partijos lyderis Bjarni Benediktssonas.
Proeuropietiška Socialdemokratų partija, kuriai vadovauja premjerė Johanna Sigurdardottir (Jouhana Sigurdardoutir), laimėjo 29,8 proc. balsų ir turės 20 vietų, o jos mažesnioji koalicijos partnerė, Kairysis žaliųjų judėjimas, - 21,7 proc. balsų ir 14 vietų, rodo galutiniai rezultatai.
Tai reiškia, kad valdančioji koalicija iškovojo absoliučią daugumą - 51,5 proc. balsų - ir kontroliuos 34 parlamento vietas. Anksčiau kairieji niekada nebuvo pasiekę tokio rezultato.
"Mūsų laikas atėjo", - džiūgaujantiems šalininkams sakė J.Sigurdardottir, savo homoseksualumo neslepianti 66 metų feministė.
Nepriklausomybės partija, kuri valdė ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo panaikintas valstybinis finansų rinkų reguliavimas, kaltinama dėl dabartinės krizės, dėl kurios tūkstančiai žmonių neteko darbo ir santaupų.
Islandijos vyriausybė buvo pirmoji, žlugusi dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės. Per protestus prieš ją žmonės ėjo į gatves daužydami puodus ir keptuves, tad tie kelis mėnesius trukę protestai buvo pavadinti "virtuvine revoliucija".
B.Benediktssonas sakė supratęs rinkėjų žinią. "Buvo aišku, kad praradome pasitikėjimą, ir mes tik pradedame jį susigrąžinti", - sakė jis.
Iki pasaulinės finansų krizės, kuri kilo praėjusių metų pabaigoje ir sužlugdė išpūstą Islandijos finansų sektorių, ši Atlanto šiaurėje esanti sala buvo viena labiausiai klestinčių pasaulio valstybių.
Islandijos krona nuvertėjo 44 proc.
Valstybė spalio mėnesį turėjo perimti tris didelis šalies bankus, o Islandijos krona nuvertėjo 44 procentais. Nedarbas, kurio iki krizės praktiškai nebuvo, šių metų pabaigoje tikriausiai sieks 10 proc., ekonomika mažės taip pat 10 proc., o infliacija šiuo metu yra maždaug 15 procentų.
Lapkritį Islandija gavo 2,1 mlrd. dolerių finansinę pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), o dabar pasirodė tam tikrų pirmųjų atsigavimo ženklų.
J.Sigurdardottir tvirtai remia greitą Islandijos įstojimą į Europos Sąjungą (ES) ir euro įsivedimą. Ji teigia, kad tai apsaugotų Islandiją, kurioje gyvena 320 tūkst. žmonių, nuo pasaulinį krečiančių neramumų.
"Jei tuojau pat kreipsimės dėl narystės ES, galėsime įsivesti eurą per ketverius metus", - sakė J.Sigurdardottir ir pridūrė, kad Islandija "jau dabar atitinka 70-75 proc. ES kriterijų".
Pasak premjerės, šių rinkimų rezultatai yra "aiški žinia, jog žmonės nori, kad pradėtume galvoti apie ES".
Nesutaria dėl stojimo į ES
Vis dėlto jos koalicijos partneriai, Kairysis žaliųjų judėjimas, nepritaria stojimui į Bendriją, tačiau tvirtino, jog šiuo klausimu, dėl kurio visuomenė yra labai susiskaldžiusi, reikia debatų. Islandai nuogąstauja, kad Briuselis kištųsi į jiems labai svarbią žvejybos pramonę.
Žvejybos sektorius, kuris 2008 metais sudarė 36,6 proc. Islandijos eksporto ir kuris nusileidžia tik aliuminio pramonei, laikomas gyvybiškai svarbiu šalies ekonominiam atsigavimui.
Nepaisydami skirtingų nuomonių ES klausimu, socialdemokratai ir kairieji žalieji žadėjo išsaugoti savo koaliciją, nors dar nepaaiškino, kaip planuoja įveikti savo nesutarimus.
"Yra geri šansai, kad galime susitarti dėl proceso, kuris šiuo svarbiu klausimu būtų priimtinas susiskaldžiusiai šaliai", - rinkimų išvakarėse sakė Kairiojo žaliųjų judėjimo lyderis Steingrimuras Sigfussonas.
Tuo tarpu ekonomikos žlugimo įkarštyje suformuota partija, demokratinių reformų siekiantis Pilietinis judėjimas, taip pat pateko į parlamentą - su 7,2 proc. balsų.
Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas buvo didelis - dienraščio "Morgunbladid" duomenimis, jis buvo 85,1 procento. 2007 metais rinkėjų aktyvumas buvo 83,6 procento.
