aA
Islandijoje šeštadienį vyksta pirmalaikiai rinkimai, kurie rengiami praėjus pusmečiui, kai ši Atlanto vandenyno šiaurėje esanti sala patyrė finansinį krachą. Prognozuojama, kad rinkėjai skaudžiai nubaus dešiniųjų partiją, kuri laikoma atsakinga už ekonomikos krizę, o pergalę rinkimuose švęs kairiųjų koalicija, palankiai vertinanti glaudžių santykių su Europos Sąjunga (ES) perspektyvą.
Johanna Sigurdardottir
Johanna Sigurdardottir
© Reuters/Scanpix
Balsavimas prasidėjo 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 22 val. (01 val. sekmadienį Lietuvos laiku).

Pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nuo 1991-ųjų iki šių metų pradžios valdžioje buvusi konservatyvi Nepriklausomybės partija turėtų triuškinamai pralaimėti nuo vasario šalį valdančiai kairiųjų koalicijai.

"Viskas leidžia manyti, kad Nepriklausomybės partiją ištiks katastrofa, - agentūrai AFP sakė politikos apžvalgininkas Gunnaras Helgi Kristinssonas. - Jie kaltinami dėl krizės".

Kai pernai rugsėjį kilo pasaulinė finansų krizė, anksčiau klestėjusi Islandija, kuriai gerovės pavydėjo likusios Europos šalys, dėl pernelyg išsiplėtusio finansų sektoriaus atsidūrė prie bankroto slenksčio.

Šalies valiutos - Islandijos kronos - kursas katastrofiškai nusmuko, o vyriausybė buvo priversta perimti trijų didžiausių bankų kontrolę. Islandijos centrinis bankas prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos nedarbo, kurio iki krizės šalyje faktiškai nebuvo, lygis pasieks 10 procentų.

Smarkiai krito namų ūkio vartojimas, kuris, kaip prognozuoja finansų ministerija, šiais metais sumažės iki 24,1 procento.

Dėl ekonomikos krizės kilę masiniai protestai sausį privertė Nepriklausomybės partiją ir buvusius jos koalicijos partnerius socialdemokratus pasitraukti iš valdžios.

Nuo vasario pradžios Islandiją valdo laikinoji kairiosios pakraipos vyriausybė, kurią sudarė Socialdemokratų aljansas bei Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas. Vyriausybei vadovauja socialdemokratė Johanna Sigurdardottir.

Remiantis trečiadienį dienraštyje "Morgunbladid" paskelbtais visuomenės nuomonės apklausos rezultatais, socialdemokratai rinkimuose turėtų gauti 31,7 proc. balsų, o Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas - 25,7 proc. balsų. Tai garantuotų šioms dviem partijoms daugumą parlamente.

Tuo tarpu Nepriklausomybės partijai prognozuojami 22,5 proc. balsų - gerokai mažiau nei 1987 metais, kai nesėkmingiausiai pasirodė rinkimuose, gavusi 27 proc. balsų.

Ekonominė krizė šalyje išprovokavo diskusijas apie tai, ar Islandijai reikia prisijungti prie ES. Šio žingsnio šalininkai teigia, kad narystė Bendrijoje apsaugotų 320 tūkst. gyventojų turinčią salą nuo pasaulinių neramumų.

Socialdemokratai pasisako už prisijungimą prie ES, tuo tarpu Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas jam nepritaria, nes nori apsaugoti Islandijos žuvininkystės ūkį nuo Briuselio direktyvų.

Socialdemokratai, kurie leido aiškiai suprasti, kad nori išsaugoti kairiosios pakraipos koaliciją, sako, jog klausimas dėl galimos narystės ES turės būti sprendžiamas vėlesniame etape.

"Jei laimėsime, norėtume toliau dirbti koalicijoje su Kairiųjų ir žaliųjų judėjimu", - agentūrai AFP sakė socialdemokratų vicepirmininkas Arni Pallas Arnasonas.

Paklaustas apie skirtingas koalicijos partnerių pozicijas dėl ES, jis atsakė: "Tai klausimas, kuris turi būti išspręstas", ir tai bus padaryta konstruktyviu dialogu.

"ES narystė reikalinga, tai šansas, kurio daugiau nebus", - pridūrė jis.

Mažiau nei prieš mėnesį Nepriklausomybės partijos lyderiu išrinktas Bjarni Benediktssonas AFP sakė, kad naujausios viešosios nuomonės apklausos "nuviliančios".

"Akivaizdu, kad kilus finansų krizei rinkėjai nuo mūsų nusigręžė. Mes stengiamės atgauti jų pasitikėjimą ir paramą mūsų politikai", - sakė jis.

"Tai veikiau ilgojo, o ne trumpojo laikotarpio užduotis. Ketiname dirbti iki paskutinės minutės", - pridūrė B.Benediktssonas.

Gunnaras Haraldssonas iš Islandijos ekonomikos tyrimų instituto sakė, kad B.Benediktssono užduotis sudėtinga "psichologiniu požiūriu", nes jo partija ilgą laiką dominavo šalies politinėje arenoje.

"Manau, reikia stebuklo, kad būtų išvengta katastrofos", - sakė jis.

Kitiems klausimams, tokiems kaip klimatas, rinkimų kampanijos metu beveik nebuvo skirta dėmesio, nes atrodo, kad šalies gyventojų jie visai nedomina.

Likus kelioms dienoms iki balsavimo apie 15 proc. iš 227 896 registruotų rinkėjų sakė dar neapsisprendę, už ką atiduos savo balsus rinkimuose.

Dėl didelio neapsisprendusiųjų skaičiaus "(rinkimų vakarą) galime laukti staigmenų, tačiau nežinome, kokia kryptimi", sakė G.Haraldssonas, prognozuodamas mažą rinkėjų aktyvumą, priešingai nei 2007-aisiais, kuomet balsavo 83,6 proc. rinkėjų.

Partijų lyderiai penktadienį vakare dalyvaus televizijos debatuose ir turės paskutinę galimybę palenkti į savo pusę dar neapsisprendusius rinkėjus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.