Helsinkio grupėmis pavadintų draugijų idėja kilo žymiam Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui. Šios grupės turėjo tirti 1975 metais. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto, pasirašyto Helsinkyje, nutarimų pažeidimus ir informuoti apie juos savo šalių vyriausybes ir pasaulio visuomenę.
1976 metų lapkričio 25 dieną susikūrusios Lietuvos Helsinkio grupės, kuri oficialiai vadinosi „Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė“, steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė ir buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas T.Venclova.
Pagrindiniai jų veiklos bruožai – atvirumas, viešumas ir veikimas nepažeidžiant tuo metu galiojusių sovietinės teisės normų. Veiklos formos – taikūs protestai ir demonstracijos, atvirų pareiškimų rašymas sovietų valdžios atstovams ir tarptautinėms organizacijoms, legalių priemonių naudojimas sovietiniam režimui pasipriešinti.
1975 metais T.Venclova parašė atvirą laišką Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui, kuriame ne tik išdėstė savo požiūrį į komunistinę ideologiją, bet ir atkreipė dėmesį į mokslinės ir kultūrinės veiklos varžymus. Vėliau T.Venclova tapo vieninteliu lietuviu, kuris oficialiai buvo „paprašytas“ palikti Sovietų Sąjungą.
