Naujajame apraše taip pat išaiškinta, kad teisėjo dirbtas viršvalandinis laikas, darbas poilsio ir švenčių dienomis, budėjimo tikslus laikas nurodomas specialiame žurnale, pažymint, kokie procesiniai veiksmai tuo metu buvo atlikti.
Būtent nuo teisėjo papildomo viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, budėjimų apimties, taip pat nuo teisėjo teisme dirbto laiko per kalendorinius metus, teisėjo išnagrinėtų bylų skaičiaus ir bendro darbo krūvio priklausys vienkartinės priemokos konkrečiam teisėjui dydis. Tačiau pagrindinis kriterijus, lemsiantis šios priemokos dydį, yra teismui darbo užmokesčiui išmokėti skirtų lėšų suma.
Jei metų pabaigoje (tokias priemokas numatyta išmokėti gruodžio mėnesį) teismas visas darbo užmokesčiui skirtas lėšas bus išnaudojęs, vienkartinės priemokos nebus mokamos. Jei šių lėšų metų pabaigoje, išmokėjus gruodžio mėnesio atlyginimus, bus likę, lėšų likutis galės būti naudojamas teisėjų vienkartinėms priemokoms išmokėti, jas apskaičiuojant proporcingai likusioms neišnaudotoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais teisėjo dirbtam laikui.
Primename, kad Teisėjų taryba Teisėjų atlyginimų įstatymu įpareigota nustatyti vienkartinių priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Valstybės kontrolė po valstybinio finansinio audito teismuose atlikimo savo išvadose atkreipė dėmesį, kad vienkartinių priemokų teisėjams apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti ne Taryba, bet Seimas.
