„Šiuo požiūriu žmogus turi visišką teisę ginti savo nuosavybę“, – aiškino jis.
Balandžio viduryje, per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, apie lenkiškų pavardžių rašymą kalbėjo ir prezidentas Valdas Adamkus.
Anot jo, problema Lietuvoje turi būti skubiai sutvarkyta. V. Adamkus pridūrė, kad Lenkijoje lietuviai neturi jokių problemų dėl savo pavardžių rašymo.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė yra sakiusi, kad diskusijos dėl pavardžių rašymo prasidėjo jau seniai.
„Diskusija prasidėjo sovietmečiu. Dar 1988 metais priimtame Pavardžių įstatyme buvo leista ne lietuvių kalbos asmenims savo pavardes lietuvių dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Pasikeitus valdžiai pavardės pradėtos perrašinėti tik lietuviškais rašmenimis“, – teigė ji.
Lietuviškoje abėcėlėje nėra tokių lenkiškose pavardėse esančių raidžių kaip „x“, „q“ ir „w“.
Dar 1991 m. priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas numato, kad Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.
Speciali Vyriausybės darbo grupė tuo metu siūlo institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniškais rašmenimis.
Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Seimo posėdžių sekretoriate balandžio pradžioje jis įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriame prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lietuvoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais nelietuviškais rašmenimis.
