Istorija prasidėjo, kai Galiojančių bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių 2009–2010 mokslo metais sąrašo projekte šalia įvairių leidyklų vadovėlių, išleistų 1997-2000, ir netgi 2001-2002 m., buvo prirašyta „fondų papildyti nerekomenduojama“ arba „išbraukti iš sąrašo“. Taip nusprendė Kalbų ir meninio ugdymo ekspertų komisija. Žyma „fondų papildyti nerekomenduojama“ reiškia, kad negalima pirkti naujų vadovėlių, tačiau turimais naudotis leidžiama. Vadovėlių, pažymėtų žyma „išbraukti iš sąrašo“, ne tik kad negalima pirkti, bet ir reikia išimti iš bibliotekų fondų.
Tokios pat pastabos liko Švietimo plėtotės centro direktoriaus Prano Gudyno patvirtintame vadovėlių sąraše. Tačiau leidyklos „Express Publishing“ vadovėlių „Welcome“ ir „Enterprise“ statusas patvirtintame sąraše pasikeitė ir nepalankios pastabos išnyko, nors jie visi buvo išleisti dar 1997-1999 metais.
Tai padaryta po to, kai „Express Publishing“ leidyklai atstovaujanti bendrovė „Litterula“ po Galiojančių vadovėlių sąrašo projekto paskelbimo kreipėsi į Kalbų ir meninio ugdymo ekspertų komisiją, Švietimo plėtotės centro administraciją bei ŠMM. Bendrovė prašė pakeisti komisijos sprendimą ir minėtus vadovėlius bent porai metų palikti sąrašuose, kadangi mokyklos per paskutiniuosius ketverius metus turi prisipirkusios 70 383 egzempliorių vadovėlių. Juos pakeisti esą reikėtų apie 1,5 milijono litų.
Nesupranta, kam bibliotekas užgrūsti senais vadovėliais
„Palikus šiuos vadovėlius sąraše, susiduriame su situacija, kai šiuo sunkiu Lietuvai laikmečiu mokykloms ir toliau siūloma už mokesčių mokėtojų pinigus savo fondus papildyti 10-12 metų senumo vadovėliais, kurių mokyklų fonduose susikaupė per 70 tūkstančių. Tokiu būdu vienintelė leidyklos „Express Publishing“ atstovė Lietuvoje, bendrovė „Litterula“ ir toliau sėkmingai pelnytųsi mokesčių mokėtojų sąskaita parduodama pasenusius, laikmečio neatitinkančius vadovėlius”, - DELFI sakė knygų prekybos įmonės „Rotas“ marketingo ir reklamos skyriaus vadovas Laurynas Šniaukšta.
Jo kreipimąsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, švietimo ir mokslo ministrą bei Švietimo plėtotės centrą pasirašė didžiausių pasaulyje anglų kalbos leidyklų atstovai Lietuvoje.
„Tie vadovėliai jau morališkai pasenę – 12 metų, kai yra siūlymas vadovėlius keisti ne rečiau kas 5 metus. Aiškinama, kad jais naudojamasi daug metų, tad staiga viskas nutrūks, nebebus galima pirkti. Bet mes nesakome, kad tie vadovėliai turi būti išmesti iš bibliotekų – tegul mokiniai ir toliau mokosi, bet reikia toliau neužgrūsti bibliotekų perkamais senais vadovėliais. Todėl ir siūlome juos išbraukti, kad į bibliotekas ateitų nauji vadovėliai. Juk nesakome jų išmesti ir pakeisti naujais už 1,5 milijono litų”, - kalbėjo L. Šniaukšta. Jam nesuprantama, kodėl vaikas turi mokytis iš 1998 m. parašyto vadovėlio, kuriame rašoma apie įvyksiančias Sidnėjaus olimpines žaidynes.
Juoba, sako bendrovės atstovas, vadovėliai atgal į sąrašą įtraukti ne ekspertų komisijos, o Švietimo plėtotės centro direktoriaus sprendimu. „Viskas padaryta iš viršaus – pasakyta atstatyti senąją tvarką”, - piktinosi L. Šniaukšta.
„Litterulos“ vadovė: visas triukšmas – dėl nešvarios konkurencijos
„Tegul niekas nekelia „ciongo“. Jau seniai konkurentai norėjo labiausiai perkamą vadovėlį sunaikinti, per 9 metus prieš jį būta n išpuolių, tačiau jie nepasisekė. O dabar laukė, kad jie pasens ir išmesim“, - DELFI situaciją komentavo „Litterulos“ direktorė Irena Juškauskaitė.
Pasak jos, „Enterprise“ - perkamiausias vadovėlis Lietuvoje. „Mokyklos knygos neturi teisės nurašyti 4 metus. Per tuos 4 metus mokyklos prisipirko per 73 tūkstančius vadovėlių. Dabar juos visus pakeisti ir išmesti reikia pusantro milijono lėšų. Ar valstybė sunkmečio metu gali tai sau leisti“, - retoriškai klausė I. Juškauskaitė.
„Jei klasėje, tarkime, 15 žmonių, 10 jų turi vadovėlius, 5 neturi, ką jiems siūlote daryti? Iš kito vadovėlio mokytis?“, - priminus, kad turimų vadovėlių galima nemesti, tik nereikia pirkti naujų, kalbėjo I. Juškauskaitė.
Ji stebisi, kad komisijoje nebuvo nė vieno anglisto – esą todėl nebuvo, kas vadovėlius apgina. Pasak „Litterulos“ direktorės, esą todėl, kad komisijoje buvo prancūzų kalbos specialistas, neišbraukti 20 metų senumo prancūzų kalbos vadovėliai.
I.Juškauskaitė sako, kad prieš anglistus dėl kalbos populiarumo mokykloje jau seniai yra nusistatymas. „Ar prancūzų ir lietuvių kalbų mokytojas gali spręsti apie vadovėlio tinkamumą?“, - stebėjosi direktorė. Pasak jos, visas triukšmas – dėl nešvarios konkurencijos.
ŠMM: padaryta klaida
Švietimo plėtotės centro direktorius P. Gudynas atostogauja, tad galinčių pakomentuoti situaciją centre neatsirado.
ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė tikina, kad ŠMM specialistai kartu su ekspertų komisijos, leidyklų atstovais aptars, kodėl ekspertų komisija priėmė sprendimą kai kuriuos „Enterprise“ ir „Welcome“ vadovėlius išbraukti iš Galiojančių vadovėlių sąrašo. Pasak L. Žadeikaitės, gal komisija, kurioje nebuvo nė vieno anglisto, žiūrėjo tik vadovėlių leidimų metus.
Sąrašas su ekspertų komisijos sprendimais buvo išsiųstas leidykloms. Pasak L. Žadeikaitės, „Litterula“, pastebėjusi, kad minėtus vadovėlius siūloma iš sąrašo išbraukti, kreipėsi į ŠMM prašydama, kad vadovėliai vėl būtų įrašyti atgal, nes iš sąrašo buvo „iškritę“.
Specialistė aiškina, kad vadovėlius nuspręsta palikti Galiojančių vadovėlių sąraše apklausus mokyklas, kurios minėtų knygų įsigijusios tūkstančiais.
„Yra du keliai. Jei leidėjai mano, kad buvo padaryta klaida dėl „Roto“ ar dėl kitų – prašau, kreipkitės. Apsvarstę pateiktus argumentus sąrašą pakoreguosime. Mes visada pasiruošę tą padaryti. Klaida galėjo įvykti tada, kai ekspertai pažiūrėjo tik į metus“, - kalbėjo specialistė. Jai keista, kad „Rotas“ esą pirma sukėlė įtampą, tačiau nesikreipė tiesiai į specialistus. Be to, sako L. Žadeikaitė, bendrovė kreipiasi ne dėl savo, o dėl kitos leidyklos vadovėlių.
Pasak jos, ateityje galbūt ŠMM bus siūloma visai nesikišti į užsienio vadovėlių vertinimą.
