aA
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario, kandidato į prezidentus Valdemaro Tomaševskio veiksmų. Kitas parlamentaras - konservatorius Gintaras Songaila - kaltino V.Tomaševskį jį apšmeižus.
Prokuroras: Seimo nariai neturi visuomenės pasitikėjimo, todėl tarpusavio ginčus gali aiškintis privačiai
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Pakartotinai išnagrinėjusi G.Songailos pareiškimą, Generalinė prokuratūra pareiškė, kad V.Tomaševskio veiksmai "gali būti vertinami kaip turintys BK 154 str. 2 d. (šmeižimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių", tačiau konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pradėti neprivalo. Anot prokurorų, Baudžiamasis kodeksas numato, kad ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra privalo pradėti tik tada, kai nusikalstamas epizodas turi visuomeninę reikšmę.

"Vieši konfliktai tarp politikų ir Seimo narių vyksta dažnai, bet kokie konfliktai jokios reikšmės visuomenei neturi, nes tiek politikai, tiek Seimo nariai neturi visuomenės pasitikėjimo arba jais pasitiki tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų", -teigiama Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Sigito Jankausko atsakyme G.Songailai.

Prokuroras siūlo konservatoriui dėl V.Tomaševskio veiksmų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

"Manau, kad Generalinės prokuratūros prokuroro motyvai yra skandalingi, atspindi nihilistinį požiūrį ne tik į Seimą, kitas valstybės institucijas, bet ir į pačią valstybę", - teigia G.Songaila.

Anot jo, Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje gana aiškiai nurodė, kad tokie atvejai turi visuomeninę reikšmę, o Seimo nariai turi teisę į teisinę gynybą dėl šmeižto.

Konservatoriaus teigimu, procesas privataus kaltinimo tvarka Seimo nario V.Tomaševskio atžvilgiu neįmanomas, kol jis turi Seimo nario neliečiamybę. Seimo nario neliečiamybė gali būti sustabdyta Seimo tik tuo atveju, jei dėl to į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra.

Praėjusių metų gruodį Generalinė prokuratūra dėl to paties taip pat buvo priėmusi nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes neaptiko nusikaltimo sudėties, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį nutarimą panaikino.

G.Songaila gruodį kreipėsi į generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kito parlamentaro - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio V.Tomaševskio teiginių, kuriuos pavadino kriminaliniu šmeižimu. V.Tomaševskis pareiškė, kad konservatorius esą galėjo būti KGB agentas.

Apie tai, kad G.Songaila neva galėjo bendradarbiauti su KGB, V.Tomaševskis prabilo, kai konservatorius ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, ar Lenko korta neprieštarauja Seimo nario mandatui. Su tokiu klausimu G.Songaila kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri kreipimąsi perdavė Seimui.

"Tai skandalas, nes Lietuvos VRK viršijo savo įgaliojimus. Mums Lietuvos Seimo narių mandatus gal panaikinti tik Seimas. Mano nuomone, kažkas nori pabloginti gerus Lietuvos santykius su Lenkija. Tai provokacija. Neatmetu galimybės, kad G.Songaila gali būti KGB agentas", - Lenkijos dienraščiui "Rzeczpospolita" tuomet pareiškė V.Tomaševskis.

Jis ir kitas LLRA atstovas Seime Michailas Mackevičius, turintys Lenko kortas, VRK yra pateikę paaiškinimus, kad jie nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Skundą VRK pateikusio G.Songailos teigimu, V.Tomaševskis ir M.Mackevičius galimai nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.

BNS