Prezidentas atsakomybę už blogybes perleido Seimui
Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto mokslininkas T. Janeliūnas sako, kad šalies prezidentas, net ir nueidamas nuo politikos Olimpo, pabijojo kalbėti aštriau, griežčiau, aiškiai išdėstyti, kas jam nepriimtina.
„Baigdamas savo kadenciją prezidentas, galbūt, galėjo kai kuriuos aspektus pateikti žymiai ryškiau, radikaliau, nebebijodamas populiarumo svyravimų, nebesiekdamas palaikyti būtinai draugiškus santykius su atskirais politiniais veikėjais, Vyriausybe, Seimu“, - DELFI sakė T. Janeliūnas.
Kaip pavyzdį, mokslininkas pateikia V. Adamkaus teiginį apie galimybę paleisti praeitos kadencijos Seimą.
„Tenka pripažinti, kad prieš kurį laiką pamatę, kad sunkiai suformuota valdančioji mažumos koalicija ir jos Vyriausybė daugiau pastangų skiria ne reformoms, bet išlikimui valdžioje, visi pristigome drąsos imtis ryžtingų veiksmų. Kai kurios Seimo partijos ragino prezidentą paleisti parlamentą. Aš savo ruožtu laikiausi įstatymų nuostatos, kad tam būtina paties Seimo valia“, - skaitydamas metinį pranešimą sakė V. Adamkus.
T. Janeliūno manymu, šalies vadovas turėjo pakankamai didelių galimybių paleisti Seimą, nepaisant fakto, kad Konstitucija nurodo konkrečius atvejus, kada prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus – kai Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriima sprendimo dėl Vyriausybės programos, kai nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritaria Vyriausybės programai arba kai Vyriausybės siūlymu – tai yra, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Mano manymu, prezidentas turėjo galimybių kur kas ryžtingiau siekti to sprendimo jeigu būtų norėjęs. Šiuo atveju, jis pasirinko nekonfliktinį variantą, o atsakomybę perleido pačiam Seimui. Atsakomybės perleidimas atsispindėjo ir pranešime“, - sakė politologas.
T. Janeliūno nuomone, prezidentas kažkodėl neįvertina to, kad buvusiai Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybei jis galėjo turėti pakankamai didelės įtakos, nes mažumos kabinetas, kuris neturi daugumos parlamente, linkęs reaguoti į politinį spaudimą.
„Matyt, prezidentui didesnė vertybė buvo kažkoks tariamas politinis stabilumas, negu ryžtingas situacijos keitimas. Tad apeliuoti, jog tai buvo vien tik Seimo pasirinkimas, yra netikslu“, - svarstė mokslininkas.
A.Lukošaitis: iš prezidento pranešimo tikimės per daug
Tuo tarpu politologas A. Lukošaitis teigia, jog iš prezidento Lietuvoje tikimasi pernelyg daug, bet ir jis pranešime pirmiausia pastebėjo širdgėlą, skausmą bei nusivylimą - galbūt, savo dalyvavimu politikoje, galbūt, kitais politikais bei bendru Lietuvos rezultatu.
Tačiau A. Lukošaitis sako nenusivylęs V. Adamkaus pranešimu, mat, jo nuomone, prezidentas yra Lietuvos Konstitucijos įkaitas: „Mūsų prezidentas pagal tokią Konstituciją niekada nepateisins jų didelių lūkesčių, puoselėjamų vilčių, mūsų prezidentas yra pasmerktas kalbėti kaip paprastas valstybės vadovas, o ne kaip aukščiausias politikas, lyderis ar galva“.
Pasak mokslininko, tai lemia, kad metiniame pranešime gausu simbolinių, deklaratyvių teiginių. Pavyzdžiui, šiame pranešime A. Lukošaitis išskiria „moralę“ – anot jo, ši sąvoka yra prezidento kalbos alfa ir omega, pradžia ir pabaiga.
„Nė viename pranešime nebuvo tokiu dažnumu tariamas vienas burtažodis – moralė, moralė, moralė. Jis kartojasi visame pranešime ir tai aš laikyčiau pagrindiniu pranešimo akcentu, iš kurio išeina visos kitos prezidento nuostatos vertinant susidariusią situaciją, įskaitant ir sunkmečio“, - teigė politologas.
Pasak jo, prezidentas teisus, kad Lietuvoje nėra sukurta brandi pilietinė visuomenė, o iš to kyla piliečių nusivylimas institucijomis, sprendimais bei politikais. „Iš atsakingų piliečių gimsta atsakinga valdžia, iš atsakingos valdžios gimsta demokratija. O to nėra“, - su V. Adamkumi sutiko A. Lukošaitis.
