"Diskusijos dėl užsienio politikos, be abejo, reikalingos. Tačiau svarbu, kad jos esminio kurso nekoreguotume pagal kylančias ar krentančias dujų ir naftos kainas, tranzitinių krovinių srautų pokyčius. Tik sąžiningi, aiškiomis taisyklėmis, abipusiai naudingais sutarimais ir abipuse pagarba paremti valstybių santykiai yra stabilaus ekonominio bendradarbiavimo pagrindas", - teigė V. Adamkus. Valstybės vadovas pažymėjo būtent tokį kaimynišką bendradarbiavimą siūlęs ir Rusijai nuo pat savo kaip Prezidento kadencijos pradžios.
Politologas L. Kasčiūnas pripažino, nors Lietuvos laikyseną užsienio politikoje galima vertinti įvairiai, ji buvo išties nuosekli.
"Įvertinti konkretaus asmens indėlį yra sudėtinga, tokie dalykai kaip statusas, autoritetas, pripažinimas yra sunkiai išmatuojami. Didžiuliai pasiekimai yra narystė Europos Sąjungoje, NATO. Mums dabar reikia modeliuoti politiką šių organizacijų viduje, kas tam tikra prasme ir vyksta", - teigė L. Kasčiūnas.
Pasak politologo, tą parodė ir derybų su Rusija mandatas. "Į mandatą įtraukti tam tikri aspektai dėl energetikos rinkos liberalizavimo, manau, buvo labai logiškas ir sveikintinas dalykas. Mes suvokėme, kad Rusijos įtraukimas vardan įtraukimo be jokių vidinių reformų šioje šalyje nieko neduoda. Tai turi vykti pagal suprastas žaidimo taisykles, nes Rusija dažniausiai įsitraukia, bet nieko nenuveikia, nereformuoja savęs ir bando žaisti pagal savo, o ne bendras taisykles", - teigė L. Kasčiūnas.
Pasak politologo, pokalbių apie santykių su Rusija peržiūros fone iškyla labai aktualūs klausimai: ar yra įmanoma pragmatiškesnė politika su Rusija? Ar mes tikrai žinome, ko ji norėtų iš mūsų? Ar ji visas nuolaidas iš mūsų pusės gali vertinti kaip silpnumo ženklą ir spausti daryti didesnes nuolaidas?
L. Kasčiūnas teigė, jog dažnai kalbant apie pragmatiškesnius santykius su Rusija kaip pavyzdys minimos Vokietija, Prancūzija. "Jos su Rusija turi sugyvenimo režimą - susitaria dėl tam tikrų svarbių dalykų strateginėse ūkio šakose, energetikos projektų , nekvestionuoja kai kurių klausimų. Ar Lietuva gali pasiremti tokia patirtimi? Akivaizdu, kad turbūt ne, nes mūsų galimas siūlomų Rusijai mainų tam tikras ratas yra labai mažas. Mes galime patys tapti mainų sudėtine dalimi. Šia prasme, ta patirtis Lietuvos atveju yra sunkiai pritaikoma", - teigė politologas.
Kalbėdamas apie tolesnę perspektyvą reformų kelyje esančioje Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) L. Kasčiūnas pažymėjo, kad Lietuva turi būti konservatyvi ir išlaikyti "kuo daugiau senojo gerojo NATO savybių".
"Mums svarbu, kad NATO netaptų neefektyviu, deklaratyviu politiniu forumu. Globalios NATO idėja turi turėti ribas, kad neišplautų senųjų NATO pamatų, dėl ko mes iš principo įstojome į šitą Aljansą. NATO kolektyvinės gynybos principas turi išlikti NATO šerdimi", - teigė L. Kasčiūnas.
