KTU gimnazija – viena įstaigų, garsėjančių studijuoti į užsienį išvykstančių absolventų skaičiumi. Iki šių metų svetur išvykstančių gimnazistų skaičius buvo stabilizavęsis – studijas užsienyje rinkdavosi 20-30 proc. gimnazijos abiturientų. Tačiau, pasak B. Burgio, kas bus šįmet, prognozuoti negali niekas - neaišku, kas, negavęs studijų krepšelio , norės likti Lietuvoje ir mokėti už studijas pilną kainą.
„Niekas dabar gerai nežino, kas išvažiuos studijuoti į užsienį, ar tikrai patys geriausi išvyks. Aš tuo suabejočiau - nežinome, ar nepasakys Didžioji Britanija „ačiū, tokiomis lengvatinėmis sąlygomis mums nebereikia“. Nenoriu būti blogu pranašu, bet gali būti, kad besiruošiantys išvažiuoti sužinos, kad ten irgi sąlygos sugriežtėjo, niekas paskolų lengvai nebedalys“, - kalbėjo B. Burgis.
Pasak B. Burgio, kita tema – kaip pasirūpinti, kad mokslus baigę studentai grįžtų namo ir čia būtų reikalingi. Juk, sako B. Burgis, iš JAV grįžę airiai pakėlė Airijos valstybę.
„Nežinia, kas būtų buvę Valdui Adamkui, jei ne Čikaga. Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijoje – tai kam mes jį vadiname tautos patriarchu, kai jis, niekšas, parsidavė bulgarams. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, niekšas, bjaurybė, studijavo Peterburge – tad kas jis per nacionalinis pasididžiavimas? D. Grybauskaitė - kur studijavo?“, - ironizavo B. Burgis, priminęs, kad anksčiau studijuos užsienyje buvo pateikiamos kaip pasididžiavimo vertas faktas, tačiau dabar esą kažkodėl stengiamasi sukurti įspūdį, kad tai blogai.
B.Burgis mano, kad šiųmetė išvykstančių studijuoti į užsienį situacija nebus aiški, kol Seimas neapsispręs dėl aukštojo mokslo reformos. „Kol neišgirsiu, kad bankas duoda paskolą studentui 20 metų su atidėtu mokėjimu už 3 proc. palūkanas, negalėsiu į šį klausimą atsakyti. Stebiuosi, kodėl niekas iš tėvų tokios informacijos nereikalauja. Tragedija tame, kad žmonės nieko konkrečiai nežino“, - kalbėjo gimnazijos vadovas. Tačiau, pasak jo, šįmet gali pakilti vykstančių studijuoti į užsienį banga.
Pašnekovas teigia, išvažiavimas savaime nei gerybė, nei blogybė - reikia žiūrėti, kas ir kur išvažiuoja ir ar sugrįš. „Net jei visi išvažiuotų, nebūtų tragedijos – kuo daugiau išvažiuotų, tuo daugiau grįžtų. Nejau nė vienas negrįš. Užtai kokie išsilavinę grįžtų, kokia vakarietiška Lietuva pasidarytų“, - svarstė KTU gimnazijos direktorius.
G.Steponavičius: abiturientai išvyksta, nes reforma nevyksta
„Manau, kad ne reforma šiandien yra išvykimo priežastis, o nepasitenkinimas dabartine būkle“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pasak G. Steponavičiaus, sąmoningai ar nesąmoningai buvo pateikinėjama iškreipta informacija apie neva dešimtis tūkstančių kainuosiančias studijas, kai, tuo tarpu, objektyvi realybė kita - valstybė universitetams už vieno studento studijas mokės dvigubai didesnes sumas nei iki šiol.
„Turiu pripažinti, kad nepakankamas informacijos pateikimas pastaruoju metu galėjo daliai žmonių tokias abejones kelti. Tai yra tik patvirtinimas, kad turime su reforma startuoti tam, kad palaipsniui ir, kiek įmanoma greičiau, kokybiniai pokyčiai aukštajame moksle įvyktų“, - kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikslių duomenų, kiek moksleivių išvyksta studijuoti į užsienį, neturi.
