Požiūrį į šeimą reikia keisti
Minėto konkurso sąlygose nurodoma, kad kampanijos tikslai – propaguoti šeimos vertybes visuomenėje, atkreipti visuomenės dėmesį į šeimos problemas, didinti šeimų savivertės jausmą, skatinti visuomenę gerbti šeimas, raginti aktyviau derintis prie šeimos poreikių.
Tai bus daroma pristatant ministerijos politiką šeimų atžvilgiu. Regionuose bus renkamos garbingiausios šeimos, kiekvienoje apskrityje ketinama joms surengti po vieną didelį renginį, o vėliau – finalinį renginį visos Lietuvos mastu. Taip pat planuojama šviesti visuomenę apie teigiamus gyvenimo šeimoje aspektus, ugdyti pagarbų vaikų požiūrį į šeimą, skatinti verslą kurti šeimai palankias paslaugas bei darbo sąlygas.
Visų šių tikslų bus siekiama bandant prisibelsti į žmonių protus ir širdis – per informacinius pranešimus, radijo laidas, lankstinukus, pilietines iniciatyvas, renginius bei kitas informacines kampanijas. Nurodoma, kad iki metų pabaigos turėtų pasirodyti apie 50 straipsnių šia tema, apie 900 min. pokalbių radijuje.
Konkreti suma už šiuos darbus neįvardijama, tačiau paminėta, kad projekto dalyvis privalo turėti patirties su socialinės atskirties mažinimo projektu, kurio vertė – 280 tūkst. litų. Taip pat projekte paminėta, kad reklamai (lankstinukams ir pan.) turėtų būti skirta ne mažiau kaip 50 tūkst. litų. Tiek pat pinigų planuojama skirti pilietinei iniciatyvai Tarptautinės šeimos dienos proga.
Paklaustas, kokia tiksli suma, planuojama šiai informacinei kampanijai išleisti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės skyriaus vedėjos pavaduotojas Tomas Milevičius teigė, kad šiuo metu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, todėl vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sumos įvardyti negali.
„Šeima susijusi su visuomenine aplinka. O mus visus, taip pat ir šeimą, veikia ir vyraujančios moralinės nuostatos, ir globalios socialinės, ekonominės tendencijos. Valstybė savo ruožtu gali prisidėti kurdama palankesnę šeimai aplinką ir taip palaikydama žmonių pastangas puoselėti šeimas ir siekti jų klestėjimo.
Žiniasklaida gali priminti visuomenei šeimos vertę, padėti visiems sužinoti ir pasinaudoti šeimų patirtimi, parodyti, kaip jos gyvena, auga, džiaugiasi, sprendžia iškylančius sunkumus ir įveikia krizes. Manome, kad tokio pobūdžio veiklai skiriamos lėšos turės poveikį. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad dvasiškai sveika šeima mažina įvairių socialinių blogybių – skurdo, priklausomybių, psichikos ligų, savižudybių – plitimo riziką. Taigi įvairiomis priemonėmis padėdami šeimai, tikimės, kad tai ilgainiui sumažins ir socialinės paramos prašytojų skaičių“, - informacinės kampanijos tikslą aiškino T. Milevičius.
Anot ministerijos atstovo, dauguma žmonių mūsų visuomenėje santuoką ir šeimą laiko vertybe. Viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 96 proc. apklaustųjų mano, jog santuoka, kai vaikas gerai prižiūrimas, yra geriausia aplinka vaikui augti.
„Manau, kad visi, suvokdami šeimos vertę, žiniasklaidoje galėtume dažniau apie tai prisiminti. Pavyzdžiui, kalbėdami apie vieno ar kito žmogaus gyvenimą pastebėti, kad ir visa jo ar jos šeima yra labai svarbi ir vertinga, kad žmogus iš jos daug gauna ir su ja daug kuo dalijasi.
Žvelgdami į savo darbus, matome, kad šeimos gerovei svarbios įvairios sritys: socialinė ir sveikatos apsauga, švietimas. Į šią problematiką savo darbe siekiame žiūrėti kompleksiškai. Ieškoma galimybių, kaip būtų galima veiksmingiausiai prisidėti prie paslaugų šeimai plėtros, kaip paskatinti auginti vaikus, derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus“, - ministerijos dėmesio sritis vardijo pašnekovas.
Atlyginimai karpomi, reklama – ne
Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva priminė, kad institutas dar prieš pusmetį paragino visas valdžios institucijas atsisakyti socialinių reklamų bei tyrimų, nes tai tikrai ne pirmo būtinumo lėšos. Tai, kad tokie konkursai vis dar skelbiami, esą yra nenormalu ir netoleruotina.
„Pagal biudžeto projektą, kuriame numatomas lėšų taupymas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai lėšos sumažėtų tik 1,5 proc. Panašu, kad tie, kurie pasisiūlo sumažinti savo išlaidas, jų sąskaita ir yra taupoma. O kas nepasisiūlo, tas nepasisiūlo. Taupoma sąžiningų, atsakomybę už viešų finansų padėtį jaučiančių institucijų sąskaita. Paradoksalu, kad tokiems konkursams vis dar lieka lėšų“, - stebėjosi pašnekovė.
Anot jos, tokių pavyzdžių, kai vis dar leidžiami pinigai viešiesiems ryšiams, yra begalė įvairiose institucijose. Tuo tarpu išties reikalingiems projektams pinigai karpomi. Kaip vieną iš pavyzdžių K. Leontjeva paminėjo projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, kuris jau susilaikė neigiamų komentarų užsienio žiniasklaidoje. Sumažinus finansavimą, iš programos dingo ne vienas jau anonsuotas renginys.
„Socialinės reklamos – šiuo metu tikrai nėra prioritetiniai projektai, deja, jie tūno labai giliai pasislėpę biudžeto programose ir taupymo žirklės jų neapčiuopia. Tačiau karpomi atlyginimai. Tai byloja apie sisteminio požiūrio nebuvimą taupymo politikoje.
Informaciniai lankstinukai, žemėlapiukai vis dar yra spausdinami. Ir klausimas, kur jie nusėda. Manau, čia būtų ideali terpė Valstybės kontrolės tyrimui. Reikėtų panagrinėti tokių leidinių efektyvumą. Neteko girdėti, kad šioje srityje būtų atliktas auditas. Teiginiai, kad tai efektyvu, niekuo nesiremia“, - sakė ekspertė.
Jaunimui nukirpo perpus
Beje, tuo metu, kai šeimos politikos informacinei kampanijai pinigų esą užtenka, jaunimo politikos vystymo sektorius finansavimo netenka.
Tai DELFI patvirtino Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) vadovas Šarūnas Frolenko, apgailestaujantis, kad jaunimo veiklos finansavimas sumažėjo daugiau nei 50 proc. 2008 m. jaunimo politikos biudžetą sudarė 6 mln. 265 tūkst. litų, šiemet ši suma, anot pašnekovo, nesieks 3 mln. litų. Pavyzdžiui, narkomanijos prevencijai neskirta nei lito.
„Galima teigti, kad jaunimo veiklos finansavimas sumažėjo daugiau nei 50 proc. Mūsų organizacija kaip nors susitvarkys, bet man neramu, kas bus su kitomis, mažesnėmis. Mes suprantame, kad valstybėje krizė, tačiau ar nereikėtų krizės metu lėšas strategiškai nukreipti ten, kur po kelių metų žala bus didesnė nei taupymo nauda dabar?
Jeigu mažės jaunimo užimtumas, dar labiau didės paauglių nusikalstamumas, tarp jų plis žalingi įpročiai. Visi žinome, kiek kainuoja prevencija ir kiek – pasekmių šalinimas. Gydyti nuo alkoholizmo, išlaikyti kolonijoje, užtikrinti socialinę reabilitaciją kainuos daugiau“, - Š. Frolenko.
