"Tikiuosi, kad ilgai tos diskusijos netruks ir rasime bendrą sprendimą (...), kaip bus tas restitucijos procesas įgyvendinamas, per kokį fondą ar kitus instrumentus. (...) Laikomės principinės nuostatos, kad restitucija yra Lietuvos valstybės konstitucinė pareiga. Jos apimtys, kiek tai gali kainuoti maždaug aptarta, o kiek tai bus realizuojama, čia jau kitas klausimas", - pirmadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčia litvakų grupe žurnalistams sakė A. Kubilius.
Premjeras pridūrė taip pat matąs gražią viziją atstatyti Vilniaus Didžiąją sinagogą. Anot A. Kubiliaus, jeigu jau atstatomi Valdovų rūmai, tai, be abejo, sostinės istorija turėtų būti pagerbta atstatant žydų bendruomenei ir Lietuvos istorijai svarbius paminklus, tarp jų ir Didžiąją sinagogą.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus teigimu, jų netenkina žydų visuomeninio turto grąžinimo įstatymo projektas. Pasak jo, pirmiausia kyla neaiškumų dėl restitucijos fondo.
"Visiškai neaišku, kaip valstybė skirs tą fondą. Jeigu valstybė skiria fondą, tai jinai valdo tą turtą. Tai apie kokį grąžinimą gali būti kalba", - sakė S. Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas teigė, kad valstybė nustatys taisykles, kaip tuos pinigus skirstyti. Anot jo, jeigu grąžinama nuosavybė, tai "kodėl valstybė turi sakyti, kam bendruomenė arba fondas turi skirstyti" pinigus. Be to, S. Alperavičius pabrėžė, jog yra neaiški suma, kurią numatoma grąžinti. Lietuvos žydų bendruomenės atstovų teigimu, žydų turtas turi būti grąžinamas ne tik pinigais, bet ir natūra.
"Čia yra diskusijų klausimas, ir niekas mums aiškiai nepaaiškina, iš kur atsirado šita suma - per dešimt metų 113 mln. litų. Čia yra sumažinta suma, kadangi Vilniuje ar Kaune vienas pastatas ne krizės laiku kainuoja 30-40 mln. litų. Norime apie tą sumą diskutuoti", - kalbėjo S. Alperavičius.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovas taip pat abejoja ir Premjero išsakyta iniciatyva atstatyti sinagogą. Anot jo, tai yra nerealu, kainuoja ne vieną milijardą litų. Jis siūlo žydų šventovę įamžinti bent jau simboliškai - pastatyti koloną ar atstatyti tik rūsį.
Tuo tarpu teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako manąs, kad siūloma 113 mln. litų kompensacija už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą yra pagrįsto dydžio, bet pradėti mokėti šiuos pinigus nuo 2011 metų siūlo tik tuo atveju, jei Lietuvos ekonomikos augimas bus teigiamas.
Komentuodamas Teisingumo ministerijos parengtą atitinkamą įstatymo projektą, R. Šimašius yra pabrėžęs, kad dėl kompensacijų už žydų turtą turi būti priimtas politinis sprendimas, kuriam pritartų ne tik Vyriausybė, Seimas, valdančioji koalicija, bet ir opozicinės partijos.
"Šis klausimas bent 10 metų buvo ministerijų koridoriuose. Ši suma - 113 mln. litų yra mažiausia iš tų, kurios yra diskutuojamos (...). Mano asmeniniu požiūriu, ji yra labai pagrįsta, jei bus priimtas toks politinis sprendimas", - yra sakęs R. Šimašius.
Ministras teigė ėmęsis iniciatyvos, kad kompensacijų mokėjimas būtų susietas su ekonomine situacija valstybėje.
"Tik esant pliusiniam ekonominiam augimui galima šnekėti apie tokių ilgalaikių projektų ir įsipareigojimų vykdymą", - sakė R. Šimašius.
Teisingumo ministerijos projekte siūloma 113 mln. litų kompensaciją išmokėti 2011-2021 metais.
Izraelio spauda dar 2005-aisiais pranešė, kad Amerikos žydai pradėjo naują kampaniją, kurios tikslas - spausti Rytų Europos valstybes, įskaitant Lietuvą, vykdyti savo įsipareigojimus ir išmokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems žydams bei sugrąžinti pavogtą turtą šeimoms, kurios žuvo nuo nacių rankos.
Dienraštis "Haaretz" citavo vieną žydų lyderių, kuris šį žingsnį pavadino "paskutine kampanija" siekiant, kad šios šalys, dauguma kurių priklauso posovietiniams blokui, šiai problemai skirtų daugiau dėmesio.
"Šios šalys vengė vykdyti savo pažadus dėl įvairiausių pasiteisinimų, o kai kurios vyriausybės net atmetė mūsų pakartotinius bandymus priversti juos veikti", - sakė Pasaulio žydų kongreso vadovas. Anot jo, šis klausimas dabar yra ypač skubus, kadangi sulig kiekviena diena mažėja holokaustą išgyvenusių žmonių.
Kampanija šią savaitę Niujorke prasidėjo virtine susitikimų tarp žydų lyderių ir užsienio ministrų bei aukšto rango diplomatų iš 11 šalių, kurios įrašytos į organizacijos sąrašą.
Tarp sąraše esančių valstybių yra Lietuva, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Ukraina, Slovakija ir Baltarusija.
