Fakultetui jis vadovavo trejus metus. A. Smetona vertinti savo veiklos dekano kėdėje teigė nenorintis. „Tegul įvertina aplinkiniai“, - sakė kalbininkas.
P.Subačius: fakultetą drasko konfliktai su dekanu
Filologijos fakulteto docentas ir tarybos narys Paulius Subačius aiškina, kad konfliktai su dekanu tęsiasi ne pirmas mėnuo. Paskutinis susidūrimas buvo po Naujųjų, kai pagal reglamentą fakulteto taryba turėjo tvirtinti fakulteto dekano ataskaitą.
Kadangi ataskaita nebuvo laiku pateikta, taryba balsavimu ją atsisakė svarstyti. „Ant ribos tai buvo nepasitikėjimo pareiškimas. Buvo nemalonus posėdis, beveik galvojau, ar nereikėtų kelti teisminio ieškinio – buvo sakoma, kad taikau „jėzuitų metodus“, - prisimena P. Subačius.
Pasak jo, į kitą fakulteto tarybos posėdį pakviestas visas rektoratas. Tuomet tarybos balsų dekano ataskaitos patvirtinimui pakako. „Dekanas buvo smarkiai kritikuojamas ir rektorato, ir fakulteto tarybos narių“, - sakė P. Subačius.
Balandį pasibaigus fakulteto tarybos narių ketverių metų kadencijai, pradėta kalbėti apie naujus tarybos narių rinkimus. Pretendentus į fakulteto tarybos narius kėlė fakulteto padaliniai – katedros ir centrai. Tačiau reikalingoms procedūroms pasibaigus ir rinkimų komisijai paskelbus kandidatus į tarybą paaiškėjo, kad į sąrašą neįtraukti centruose išrinkti kandidatai.
Po tokio akibrokšto fakulteto centrų vadovai kreipėsi į rektoratą. „Ir A. Smetona, ir pakankamai dekanui lojali rinkimų komisija pareiškė, kad laikysis pozicijos centrų iškeltų kandidatų neįtraukti į rinkimų biuletenius“, - pasakojo P. Subačius.
Tuomet centrų vadovai pasirašė kreipimąsi į fakultetą, kuriame pareiškė nedalyvausiantys tarybos rinkimuose ir netiesiogiai pakvietė apie tai pagalvoti visus.
„Penktadienį, kai rinkimai įvyko, pasirodė, kad juose dalyvavo tik truputį daugiau nei trečdalis turinčių balso teisę. Kitaip tariant, fakulteto bendruomenė pritarė tam raginimui nedalyvauti rinkimuose, nes mano, kad jie organizuoti netinkamai ir yra neteisėti ir tai, kaip rašyta rašte rektoratui, vis labiau išryškėja dekano totalitariniai valdymo metodai“, - sakė fakulteto docentas.
Pasak jo, galima traktuoti, kad beveik du trečdaliai fakulteto darbuotojų išreiškė nepasitikėjimą dekano veikla.
P. Subačius sako, kad gana ryškus konfliktas buvo ir rudenį. Tuomet iš katedrų pareikalauta pateikti duomenis, kurie, katedrų supratimu, gerokai pažeidė ir vidinius universiteto, ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus dokumentus. „Kai kurie fakulteto darbuotojai tų duomenų reikalavimą vertino kaip tam tikrą šantažo, vertimo momentą, bandymą įrodyti, kad visi labai blogai dirba, nesilaiko normų“, - kalbėjo P. Subačius.
Fakulteto taryboje tuomet kilo triukšmas, organizuotas visuotinis fakulteto susirinkimas. Klausimas dėl netinkamų dekano veiklos metodų svarstytas ir universiteto etikos komisijoje. Anot P. Subačiaus, etikos sargų sprendimas A. Smetonai iš esmės buvo palankus.
B.Juodka: A.Smetona turi dirbti toliau
„Jis parašė raštą, turi tris dienas pagalvoti ir aš nemanau, kad jis bus atleistas. Jūs per anksti viską eskaluojate. Kol kas nesiruošiu jo atleisti – jei jis labai norės, atleisiu, jei ne – jis dirbs toliau savo darbą, jis savo darbą gerai dirba“, - DELFI sakė B. Juodka.
Jis teigė tikįs, kad A. Smetona nuspręs, kaip geriau universitetui. „Manau, kad jis - žmogus, norintis reformų, vienas iš žmonių, norintis ten padaryti tvarką. Tai priklausys nuo jo – jei apsispręs, trečiadienį pasirašysiu atleidimą“, - kalbėjo VU rektorius.
Tačiau paklausus apie fakultetą krečiančius nesutarimus, B. Juodka įtūžo. „Jūs, žurnalistai, iš visko mėgstate daryti skandalą. Nematau, apie ką šiandien su jumis kalbėti“, - po šių žodžių VU rektorius numetė telefono ragelį. Taip nepavyko paklausti, ar, rektoriaus nuomone, A. Smetonai vadovauti fakultetui netrukdys sutrikusi sveikata.
DELFI primena, kad iki A. Smetonos 9 metus fakultetui vadovavo profesorius Bonifacas Stundžia. Dar pernai prabilta apie galimą VU Filologijos ir Istorijos fakultetų jungimą.
