Policininkai neabejoja, kad vyks ir mitingai, kur teks siųsti sustiprintas pajėgas. "Esant tokiai padėčiai, jau lapkritį veikiausiai nebeturėsime iš ko mokėti atlyginimų", - neslėpė V.Telyčėnas.
Šiuo metu Vyriausybė planuoja vien nuo einamiesiems reikalams skiriamų lėšų nurėžti 30 mln. litų. Dar apie 25 mln. bus mažinami investicinėms lėšoms. Tai reiškia, kad sustos dauguma statybų, renovacinių projektų.
Gerai informuoti šaltiniai teigia, kad gali būti pasirinktas kraštutinis sprendimas - nebemokėti komunalinių mokesčių už elektrą, šildymą, vandenį. Taip norima užsitikrinti lėšas būtiniausioms išlaidoms - atlyginimams, benzinui. "Juk į iškvietimus vis tiek privalome vykti. Negalime leisti sau nesirūpinti visuomenės saugumu. Tai - mūsų pagrindinė funkcija. Jei kas nors gali nurodyti, kur mes dar galime mažinti išlaidas, tegul nurodo. Mes tokių sprendimų jau neberandame", - teigė V.Telyčėnas. Tačiau tai reiškia, kad pareigūnai yra beviltiškoje padėtyje, kai patys priversti pažeidinėti įstatymus.
Teoriškai, jei policijos įstaigos nemokės komunalinių mokesčių, teismo sprendimu tos lėšos turi būti išieškomos antstoliams padedant. Antstolių rūmuose LŽ sužinojo, kad antstoliai su tokia problema iki šiol nėra susidūrę. "Gavę iš teismo vykdymo raštą turėtume uždėti turto areštą. Tai reikštų, kad policijos įstaiga negali funkcionuoti. Bet juk negalima palikti valstybės be policijos", - kalbėjo nepanorusi viešinti savo pavardės Antstolių rūmų darbuotoja.
Teritorinių komisariatų vadovai vengia kalbėti šiuo klausimu. Vienas jų tik paminėjo, kad galimai mažėjant finansavimui dabar, o galbūt ir po prezidento rinkimų, beliks tik viena išeitis - atleisti daugiau kaip du tūkstančius pareigūnų. "Tai reiškia, kad policijos Lietuvoje praktiškai nebebus", - teigė jis.
