aA
Turkijos paskirtasis premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį paskelbė savo 22 ministrų vyriausybės sudėtį. Buvęs premjeras Abdullah Gulas (Abdula Giulas) tapo šalies užsienio reikalų ministru ir vicepremjeru.
Recep Tayyip Erdogan
Recep Tayyip Erdogan
"Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras (Achmetas Nedždetas Sezeras) pritarė ministrų kabineto sąrašui ir mano paskyrimui į premjero postą", - pareiškė Turkijos valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos lyderis R.T.Erdoganas.

Naujojoje vyriausybėje nėra trijų anksčiau dirbusių ministrų, tarp jų - griežtai galimam karui su Iraku nepritariančio buvusio vicepremjero Ertugrulo Yalcinbayiro (Ertugrulo Jalčinbajiro) ir buvusio URM vadovo Yasaro Yakiso (Jašaro Jakišo). Devyniolika buvusio ministrų kabineto narių išsaugojo savo postus, o kultūros ir aplinkos apsaugos ministrai apsikeitė portfeliais.

Vyriausybė savo veiklą pradės, kai jos įgaliojimus patvirtins parlamentas.

Jungtinės Valstijos nekantriai laukė R.T.Erdogano vyriausybės sudarymo. Šiai vyriausybei visų pirma teks spręsti šalies paramos Vašingtono ketinimams surengti karo operaciją prieš Iraką problemą.

Kovo 1 dieną Turkijos parlamentas nedidele persvara balsavo prieš 62 000 JAV kareivių dislokavimą šios šalies teritorijoje, iš kurios galėtų atidaryti šiaurinį frontą prieš Iraką. Nauja vyriausybė turės nuspręsti, ar rengti dar vieną tokį balsavimą, pasirodžius pranešimams dėl didėjančio JAV spaudimo Turkijai suteikti savo oro erdvę ir įsileisti JAV sausumos pajėgas į šalį, rengiantis galimai invazijai į Iraką.

R.T.ERDONGANAS- IŠ TURKIJOS KALĖJIMO Į AUKŠČIAUSIĄ POSTĄ

"Ten, kur didvyris parkrito, ten jis ir pakils", - skelbė rinkimų šūkiai Siirte, kur 1997 metais 49 metų R.T.Erdoganas susirėmė su Turkijos pasaulietiniu elitu ir kur šįsyk jis atvėrė sau kelią į valdžios viršūnę.

Konservatyvi, islamistines šaknis turinti R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (TPP) atėjo į valdžią po pernai lapkričio mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų. Tačiau kadangi pagal Turkijos konstituciją premjerai turi būti parlamento nariai, tai ministro pirmininko postas atiteko Abdullah Gului (Abdulai Giului), o pačiam R.T.Erdoganui teko pasitenkinti pilkojo kardinolo vaidmeniu.

Tačiau TPP dominuojamo parlamento patvirtintų Konstitucijos pataisų dėka galų gale buvo pašalintos visos kliūtys įgyvendinti R.T.Erdogano politines ambicijas.

Prieš penkerius metus per mitingą Siirte R.T.Erdoganas perskaitė eilėraštį, dėl kurio 1999 metais keturiems mėnesiams sėdo į kalėjimą už "religinės neapykantos skatinimą" ir taip prarado teisę dalyvauti rinkimuose į parlamentą.

"Mečetės - mūsų kareivinės, o minaretai - durtuvai, kupolai - mūsų šalmai, o tikintieji - kariai", - sakė R.T.Erdoganas susirinkusiems šalininkams 1997 metų gruodį, kai tarp įtakingos pasaulietinės kariuomenės ir islamistinių politinių judėjimų kilo didelė trintis.

Dabar R.T.Erdoganas nebemini mečečių ir karių. Jis atsižadėjo savo islamistinių praeities pažiūrų ir teigia esąs sekuliarios Turkijos sistemos bei jos tradicinės provakarietiškos orientacijos šalininkas.

Kad įrodytų, jog išties atsisveikino su praeitimi, R.T.Erdoganas uoliai agitavo už Turkijos siekį prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), o Irako krizė suteikia jam dar vieną galimybę įrodyti savo ištikimybę provakarietiškiems principams.

Tačiau nors jis pats remia JAV pajėgų dislokavimą šalyje karo su Iraku atveju, jam teks susidurti su griežtomis antikarinėmis turkų nuotaikomis bei parlamentarų iš jo paties partijos pasipriešinimu.

R.T.Erdoganui dabar teks priimti sunkų sprendimą, ar po to, kai kovo 1 dieną įstatymų leidėjai netikėtai nepatvirtino vyriausybės rezoliucijos dėl JAV pajėgų dislokavimo, reikia surengti parlamente pakartotinį balsavimą šiuo klausimu.

Priešininkai R.T.Erdoganą laiko tipišku populistu, kuris šaliai, krečiamai rimtų finansinių problemų ir įsitraukusiai į diplomatinius mūšius dėl Kipro ir Irako, taps visiškai nereikalinga našta.

Tačiau paprasti turkai R.T.Erdoganą laiko žmogumi, kuris gali juos suprasti: juk jis užaugo neturtinguose Stambulo rajonuose, kur pardavinėjo gatvėse saldumynus, kad galėtų lankyti Korano studijų mokyklą .

Universitete, studijuodamas ekonomiką, jis prisijungė prie judėjimo, kuriam vadovavo Necmettinas Erbakanas (Nedžmetinas Erbakanas) - politinio islamo judėjimo pradininkas, vėliau tapęs pirmuoju šalies islamistų ministru pirmininku.

R.T.Erdoganas 1994 metais buvo išrinktas Stambulo meru ir pelnė populiarumą, įstengęs pagerinti šio chaotiško miesto, kuriame gyveną 10 mln. žmonių, komunalinį aptarnavimą.

Tačiau 1997 metais viskas apvirto aukštyn kojomis, kai kariuomenė, ėmusi būgštauti, kad N.Erbakano islamistinė politika kelia grėsmę Turkijos provakarietiškai krypčiai, pradėjo aršią pasaulietinę kampaniją.

Didėjant spaudimui N.Erbakanas buvo priverstas atsistatydinti, Gerovės partija buvo uždrausta, o daugelis jo bendražygių, tarp jų ir R.T.Erdoganas, buvo įkalinti.

2001 metais buvo uždrausta ir Gerovės partijos įpėdinė, tad R.T.Erdoganui ir jo "nuosaikiems" šalininkams teko iš naujo apsvarstyti savo politinę strategiją.

Taip buvo įkurta TPP, kuri atsisakė islamistinių šūkių ir ėmė tapatintis su konservatyviu provakarietišku judėjimu.

Vis dėlto vakarietiškasis Turkijos elitas į R.T.Erdoganą žvelgia su nepasitikėjimu - jis nekalba užsienio kalbomis, neigiamai vertina alkoholį ir kontraceptines priemones, o jo žmona bei abi dukterys ryši skareles, kurias daugelis laiko politiniu ekstremizmo simboliu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.