Tačiau, pasak Prancūzijos vadovo, jo šalis nori, jog bet koks JT Saugumo Tarybos susitarimas dėl Irako nuginklavimo būtų grindžiamas "1441-sios rezoliucijos logika". Saugumo Taryba ją vienbalsiai patvirtino praėjusių metų lapkritį. Rezoliuciją atvėrė kelią į Iraką sugrįžti ginklų inspektoriams.
"Mes negalime pritarti ultimatumui ar automatiškam karinės jėgos panaudojimui", - sakė J.Chiracas Britanijos premjerui, mėginančiam rasti kompromisinį naujos rezoliucijos dėl Irako projekto variantą, kuriam pritartų dauguma susiskaldžiusios Saugumo Tarybos narių.
"Prieš priimant kokį nors sprendimą, Saugumo Tarybai pranešimą vėl turi pateikti ginklų inspektoriai. Tik tada Taryba galės spręsti", - pridūrė Prancūzijos prezidentas.
Londone T.Blairo atstovas sakė, jog J.Chiracas tvirtino "jokiomis aplinkybėmis Prancūziją nepritarsiant naujai rezoliucijai, kuri leistų imtis ar numatytų karinių veiksmų galimybę".
Jo teigimu, T.Blairas atsakęs, jog tik nedviprasmišku grasinimu imtis karinių veiksmų galima daryti spaudimą Irako lyderiui Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui) nusiginkluoti. Britanijos premjeras priminė, kad 1441-ojoje rezoliucijoje įspėjama apie "rimtas pasekmes", jei Irakas nepaklustų.
Pirmadienį J.Chiracas pažadėjo vetuoti bet kokią rezoliuciją, kuri atvertų kelią karui su Iraku, o tokia jo pozicija suerzino Britaniją bei Jungtines Valstijas.
T.Blairui Prancūzijos prezidentas sakė, jog Paryžius pasirengęs peržiūrėti nusiginklavimo kriterijus remiantis programa, kurią turėtų pateikti ginklų inspektoriai.
"Mes esame pasirengę sutrumpinti 120 dienų laikotarpį", - pridūrė jis.
Jungtinėms Valstijos ir Britanijai ketvirtadienį nepavyko užsitikrinti paramos naujos rezoliucijos projektui. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) tą dieną pareiškė, jog šis dokumentas grindžiamas "karo logika", o ne taikaus Irako nuginklavimo principu.
