Be to, kancleris paragino Vokietiją atsisakyti vienos brangiausiai Europoje kainuojančių socialinės apsaugos programų.
Darbo rinkos nelankstumą ir pernelyg dosnias socialines pašalpas seniai kritikuoja ekonomistai, kurie mano, kad šie "gerovės valstybės " atributai per brangūs didžiausiai Europos ekonomikai ir stabdo jos augimą.
Socialinių programų mažinimas ir darbo rinkos liberalizavimas - skaudus smūgis Vokietijos valstybės, kuri didžiavosi savo aukštu socialinės apsaugos lygiu, ideologijai.
Drauge kancleris pamėgino kiek sušvelninti savo teiginius, pažadėdamas dideles lengvatines paskolas vietos biudžetams ir Vokietijos statybos pramonei, išgyvenančiai didžiausią krizę pokario laikotarpiu. Iš viso numatomos 15 mlrd. eurų paskolos.
G.Schoderio kalbos buvo laukiama kaip vieno svarbiausių viso jo valdymo laikotarpio įvykių. Centro dešinės koalicinė vyriausybė pastaruoju metu vis dažniau kritikuojama už nesugebėjimą įveikti nedarbą ir išvesti šalį iš ekonomikos sąstingio.
Dabar Vokietijoje neturi darbo 4,7 mln. žmonių, arba 11 proc. visų darbingų gyventojų. VFR, kurioje kadaise beveik visiškai nebuvo bedarbių, dabar yra viena pirmaujančiųjų šalių Europoje pagal nedarbo lygį.
Drauge ekonomikos augimas šalyje beveik visiškai sustojo, o vertybinių popierių rinkos rodikliai vos ne patys blogiausi pasaulyje.
G.Schroederio kritikai sako, kad kancleris pernelyg ilgai vilkino paskelbti konkrečių reformų planą, ir kad laikas praleistas.
Kanclerio šalininkai teigia, plano tikslas - ne tiek pataisyti dabartinę blogą padėtį, kiek išvesti Vokietiją į stabilaus ekonomikos augimo kelią.
