Kaip po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas Justinas Karosas, frakcijos šio klausimo atskirai nėra svarsčiusios, nes kol kas nėra aiški tarptautinė situacija - neaišku, ar bus karinius veiksmus Irake sankcionuojanti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, be to, nevienalytė Europos Sąjungos (ES) šalių pozicija dėl karo Irake.
J.Karosas patikino, kad susitikime nekilo diskusijų dėl Lietuvos politinės paramos karinius veiksmus ketinančioms pradėti JAV, "tokia parama bus", tačiau kita pagalba, socialdemokrato teigimu, turi būti orientuota į humanitarinę, bet ne karinę pagalbą.
J.Karosas tvirtino, kad Lietuvos poziciją turėtų lemti ES valstybių pozicija. Pasak jo, pagrindžiant vienokį ar kitokį apsisprendimą, Lietuva turi remtis artėjančiu referendumu dėl narystės ES.
Jis apgailestavo, kad kai kurie politikai su dideliu entuziazmu ėmė demonstruoti paramą kariniams veiksmams, sprendžiant Irako krizę.
"Be reikalo kai kurie politikai su per dideliu entuziazmu ėmė džiaugtis ir rėmimą demonstruoti. Entuziazmo čia rodyti nereikia, nes kalbame apie karą", - sakė J.Karosas.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos frakcijos narys Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, jog jo frakcija bet kokiu atveju vieningai pasisakys prieš Lietuvos karių dalyvavimą kariniuose veiksmuose.
Politiko teigimu, įsipareigojimai prieš NATO Lietuvos neįpareigoja šio konflikto atžvilgiu. "Atsižvelgiant į situaciją, į resursus, į galimybes, į tai, kokia rizika yra mūsų piliečiams, mūsų frakcija bus aiškiai vieninga - jokių kareivių į karinius veiksmus Irake siųsti negalima", - sakė V.Karbauskis.
Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas po susitikimo sakė, kad neįžvelgiantis skirtumo tarp prezidento ir frakcijų atstovų pozicijos.
A.Medalinskas pakartojo prezidento poziciją, kurią, patarėjo teigimu, R.Paksas išdėstė JAV ir Lenkijos prezidentams, jog Lietuva yra už taikų Irako krizės sprendimo būdą, tačiau tam nepavykus padaryti, reikia krizę įveikti ir "kitomis galimomis priemonėmis".
Anot patarėjo, kadangi nei ES, nei NATO neturi bendros pozicijos Irako krizės atžvilgiu, valstybės kandidatės, siekiančios tapti šių organizacijų narėmis, "yra laisvos pasirinkti poziciją, kuri labiausiai atitinka jų principus", - sakė A.Medalinskas.
Patarėjas pažymėjo, jog galutinę savo poziciją dėl Lietuvos indėlio sprendžiant Irako krizę, taip pat - Lietuvos prisidėjimo prie karinių veiksmų, prezidentas išsakys Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas penktadienį interviu Lietuvos nacionaliniam radijui pareiškė neabejojąs, jog karo Irake atveju Lietuva turėtų dalyvauti tarptautinėje operacijoje, tačiau humanitarinėje misijoje.
Pasitarime su Seimo pirmininku dalyvavo Socialdemokratinės koalicijos, Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų), Jungtinės ir liberalų, Tėvynės sąjungos - konservatorių, Liberaldemokratų, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos atstovai.
BNS žiniomis, pasitarime konstatuoja, jog dauguma minėtų frakcijų narių pritartų Lietuvos dalyvavimui Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotuose veiksmuose Irake.
Tik Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos narys Ramūnas Karbauskis pareiškė abejonių dėl pritarimo Lietuvos karių siuntimui. Seimo frakcijos būtų linkusios pritarti ir Lietuvos dalyvavimui veiksmuose Irake net ir tuo atveju, jeigu nebūtų JT Saugumo Tarybos pritarimo.
Tačiau tokiu atveju, frakcijų atstovų nuomone, Lietuva turėtų derinti savo poziciją su Baltijos valstybėmis ir Europos Sąjunga, o Seimas - surengti specialią diskusiją šiuo klausimu.
Susitikime su Seimo pirmininku taip pat nuspręsta artimiausiu metu pakviesti į Seimą užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį padaryti pranešimą Irako tema bei atsakyti į parlamentarų klausimus
Lietuva jau anksčiau yra paskelbusi pasiryžimą prisidėti prie tarptautinės operacijos prieš Saddamo Husseino režimą Irake, keliantį grėsmę pasaulio bendruomenės saugumui.
Diktatoriaus Saddamo Husseino vadovaujamas Irakas pastarąjį dešimtmetį kėlė pasaulio susirūpinimą dėl, kaip įtariama, vykdomų masinio naikinimo ginklų programų.
Į prezidento vadovaujamą Valstybės gynimo tarybą įeina ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Pagal VGT įstatymą prezidento sprendimu į posėdžius gali būti kviečiami ministrai, valstybės institucijų vadovai, jų atstovai ar kiti asmenys.
Į VGT posėdžius paprastai kviečiami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, vidaus reikalų ministras.
Trečiadienį savo dekretu prezidentas nustatė, kad VGT posėdžiuose nuolat dalyvauja užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, prezidento patarėjai nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Remigijus Ačas ir Alvydas Medalinskas.
