Kur sodinti?
Miesto vadovai suko galvas, kur įkurdinti dovanotas sakuras. Galiausiai nuspręsta pasodinti medelius toje Nemuno salos vietoje, kurioje jie netrukdytų tolesnei salos urbanizacijai. Mat miesto bendrajame plane numatyta, kad saloje dar kils pramogoms ir poilsiui skirti statiniai.
Pr Šimti ir prižiūrėti medelius siūlėsi Kauno IX forto muziejus, tačiau japonų atstovai nenorėjo, jog gimimą simbolizuojančios sakuros augtų greta masinių žudynių vietos. Muziejaus direktorės Julijos Menciūnienės įsitikinimu, 32 hektarus užimančioje IX forto teritorijoje esama pakankamai erdvės sakuroms.
Be to, anot jos, japoniškos vyšnaitės turėtų ne vien estetinę, bet ir simbolinę reikšmę. Viena muziejaus ekspozicijų salių skirta japonų diplomatui Chiune Sugiharai - reziduodamas Kaune jis gelbėjo žydus. Dėl to IX fortas sulaukia japonų turistų dėmesio.
Holokausto istoriją menantį muziejų per metus aplanko maždaug trys dešimtys japonų turistų grupių. Prieš kelerius metus svečiai iš Japonijos IX forto kiemelyje pasodino japoniškų kiparisų.
Sodins balandžio pradžioje
Į Kauną atgabentos sakuros dabar kruopščiai saugomos vėsiame sandėlyje, kad nepradėtų sprogti. Maždaug po mėnesio, išėjus pašalui, vyšnaitės bus pasodintos ties Nemuno salos kanalu. Alėja nusidrieks daugiau kaip pusę kilometro, bet vyšnaičių žiedais bus galima gėrėtis tik kitąmet.
Simbolinės sakurų sodinimo iškilmės vyks balandžio 24-ąją. Tądien Kaune rengiama Lietuvos ir Japonijos draugystės šventė - koncertuos abiejų šalių jaunieji choristai, suvažiuos Lietuvos ir Japonijos draugystės asociacijos nariai.
Laistymui lėšų nėra
Sakurų alėją, kaip ir kitus parkus, prižiūrės miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius. Sausros atveju medelių laistymas, tręšimas ir ravėjimas gali kainuoti iki 10 tūkstančių litų. Kol kas neaišku, iš kokių lėšų tai bus daroma: miesto biudžete numatyta 150 tūkstančių litų žaliųjų plotų šienavimui, o laistymui - nė cento.
"Ar sugebėsime sakuras išsaugoti, priklausys ir nuo žmonių sąmoningumo bei pilietiškumo", - teigė Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė. Ji mano, jog medelius galėtų imtis prižiūrėti moksleiviai arba studentai, tada miestui ši našta būtų lengvesnė.
