"Tai galbūt labiausiai organizuota gauja Balkanuose, - sakė Ž.Koračas interviu nepriklausomai radijo stočiai B-92. - Policija naktį sulaikė kelis žmones, tačiau dauguma tų, kurie yra nurodyti (įtariamųjų) sąraše, slapstosi".
Pasak policijos vadovo M.Obradovičiaus, visi suimtieji "tiesiogiai ar netiesiogiai" susiję su M.Lukovičiaus grupuote.
Vengrijos ir Serbijos pasienio kontrolės postuose, kad "neįvyko nieko, ką būtų galima sieti su pasikėsinimu prieš Z.Džindžičių", sugriežtinta turistų tikrinimo tvarka, pranešė ketvirtadienį oficialus Vengrijos pasienio apsaugos atstovas.
Pasak jo, pasienyje budi perpus daugiau pareigūnų, sugriežtinta dokumentų tikrinimo tvarka, atidžiau apžiūrimos transporto priemonės. Be to, pasieniečiai pasirinktinai dar kartą tikrina turistus netoli sienos.
50 metų Z.Džindžičius trečiadienį buvo mirtinai sužeistas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Serbijos vyriausybės rūmų Belgrade ir vėliau mirė ligoninėje.
Serbija liko be dviejų aukščiausiųjų vadovų: jau keletą mėnesių šalis negali išsirinkti prezidento, o dabar nužudytas ir vyriausybės vadovas.
Serbijoje paskelbtas trijų dienų gedulas. Ketvirtadienį parlamente vyko iškilminga ceremonija premjerui atminti. Belgrado gyventojai tebeneša gėles ir degančias žvakutes į jo žūties vietą.
Tylos minute Z.Džidžičiaus atminimą pagerbė ir Europos Parlamento deputatai. Jo pirmininkas Patas Coxas (Patas Koksas) pareiškė, kad Serbijos premjero atminimas liks gyvas "dėl jo vaidmens išduodant Hagos tribunolui Slobodaną Miloševičių".
M.Lukovičius, labiau žinomas Legijos slapyvarde, vadovavo kovingiausiam Serbijos policijos padaliniui, vadinamosioms raudonosioms beretėms, kurios dalyvavo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karuose. 2000 metų spalį jis atsisakė vykdyti tuometinio Jugoslavijos prezidento S.Miloševičiaus įsakymą išvaikyti antivyriausybinę demonstraciją.
Tačiau S.Miloševičių išdavus Hagos tribunolui, M.Lukovičius vienas pirmųjų pasmerkė šį sprendimą, kurį asmeniškai priėmė premjeras Z.Džindžičius.
"Tuomet ši grupė paskelbė karą vyriausybei, nes manė, jog išdavusi Miloševičių Serbijos valdžia pati paskelbė karą", - pažymėjo Ž.Koračas interviu.
M.Lukovičiaus vadovaujama grupuotė kaltinama ir praėjusį mėnesį į Z.Džindžičių surengtu pasikėsinimu, kai į premjero kortežą staiga pasuko sunkvežimis. Pats premjeras šiuo incidentu tada apkaltino nusikaltėlių organizacijas.
Vyriausybės nuomone, M.Lukovičiaus grupė per pastaruosius dvejus metus Serbijoje įvykdė dagiau kaip 50 žmogžudysčių. Manoma, jog Legija organizavo ir dešimčių žmonių, tarp jų buvusio Serbijos prezidento Ivano Stamboličiaus, pagrobimą, bei pasikėsinimą į dar vieno žymaus Serbijos opozicijos veikėjo Vuko Draškovičiaus gyvybę.
Z.Džindžičiaus žūtis - pirmoji smurtinė Europos šalies vyriausybės vadovo mirtis nuo 1968 metų, kai buvo nužudytas Švedijos premjeras Ulofas Palmė.
