Anot ministro, paaiškėjo, kad kaimyninė valstybė nesuspės iki 2004 metų baigti valstybinės sienos demarkavimo darbų jai paskirtame pasienio ruože.
Prieš kelerius metus Lietuva ir Baltarusija susitarė 652 kilometrų ilgio valstybės sieną demarkuoti lygiomis dalimis. Lietuva savajame sienos ruože ženklinimo darbus pradėjo 1997 metais, o baigė 2000 metais.
Laikydamasi įsipareigojimų, Lietuva savo atsakomybės ruože pastatė 678 centrinius poligonometrinius stulpelius, įrengė 5 metrų pločio pasienio juostą, taip pat visame 650-ies kilometrų ruože pastatė 1845 pasienio stulpelius su Lietuvos herbu.
"Visi demarkavimo darbai iš Lietuvos pusės atlikti kokybiškai ir laiku", - BNS teigė J.Bernatonis. Tuo tarpu Baltarusijai dar liko pažymėti 80 kilometrų sienos ruožą.
Anot Lietuvos pareigūnų, Baltarusija nutraukė darbus nebegaudama Europos Sąjungos finansavimo. ES atsisakė skirti pinigų sienos demarkavimui, nes pagal Baltarusijos įstatymus ši finansinė pagalba yra apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Be to, kaimyninės šalies valdžia neleidžia sienos demarkavimo darbams įvežti į Baltarusiją statybinių medžiagų, kurios yra pagamintos ne Baltarusijoje.
Susidarius tokiai situacijai, Lietuvos pareigūnai susirūpino, kad iki 2004 metų gegužės, kai Lietuva tikisi tapti visateise ES nare, dar "nebus formaliai įformintos rytinės Europos Sąjungos sienos".
"Kažkokių teisinių ir politinių pasekmių mums stojant į Europos Sąjungą tai neturės, bet reikia padaryti viską, kad tos sienos būtų kuo greičiau sutvarkytos", - sakė A.Valionis.
Abu ministrai sutarė, kad tiek prezidentas Rolandas Paksas, tiek ir ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas Briuselyje turėtų ES pareigūnams išdėstyti šią problemą.
"Briuseliui siūlysime suaktyvinti politines pastangas, kad būtų išspręstos Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos demarkavimo problemos", - nurodė A.Valionis.
Šiai užsienio reikalų ministro nuomonei pritarė ir vidaus reikalų ministras, kartu pridurdamas, kad valstybinės sienos demarkavimo problema nesukliudytų Lietuvai prisijungti prie Šengeno sutarties.
"Turime tam tikrus įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tuos klausimus kelsime būtent Šengeno priemonių plano įgyvendinimo rėmuose", - pabrėžė J.Bernatonis.
Šengeno sutartimi jos dalyvės panaikino tarpusavio sienų kontrolę.Tačiau Šengeno susitarimas numato, kad ES išorinės sienos turi būti patikimai saugojamos ir kontroliuojamos.
Su Lietuvos įstojimu į ES, valstybės siena su Baltarusija automatiškai taps išorine ES siena. "Į Šengeno erdvę Lietuva planuoja įstoti apie 2007 metus, todėl iki to laiko sienos delimitavimo ir demarkavimo darbai turi būti baigti", - nurodė A.Valionis.
