Kaip žinoma, Ignalinoje veikia du galingiausi pasaulyje sovietų gamybos RBMK reaktoriai, kurie yra panašus modelio, kaip ir sprogęs Černobylio jėgainėje 1986 metais.
Spaudžiant Vakarų bendruomenei, Černobylio katastrofa buvo vienas pagrindinių motyvų Lietuvai apsispręsti iki 2005 metų uždaryti I Ignalinos AE reaktorių ir numatyti ankstyvesnį nei projekte II rektoriaus uždarymą.
Tačiau profesorius K. Almenas knygoje, kurios fragmentus paskelbė dienraštis "Lietuvos rytas", teigia, kad sprogimas Ignalinoje neįmanomas, nes ten "jau seniai ištaisyta ta nelemta konstruktorių klaida - jokiame režime nėra teigiamo reaktyvumo koeficiento".
Anot jo, po Ignalinos AE tą padarė ir kitos jėgainės, taigi "Černobylio tipo avarijos jau yra tik kraupi istorija, o gąsdinimai - savanaudiški, dezinformaciniai".
K. Almenas taip pat ginčija IAE priešininkų argumentą, kad jėgainė nesaugi, nes jos reaktoriai neturi apsauginio gaubto, kurie įrengti vakarietiškose atominėse elektrinėse.
Anot jo, šią funkciją IAE atlieka sudėtingas įrenginys, kuriame, kaip ir amerikietiškuose "General Electrics" reaktoriuose, atsiradęs garas su radioaktyviosiomis medžiagomis turi pereiti per didelius vandens baseinus.
Be to, fiziko teigimu, IAE sistemos labiau nei kitur yra dubliuotos, negailint investicijų.
"IAE reaktoriai ne mažiau saugūs nei kiti", reziumuoja K. Almenas.
Jo vertinimu, IAE reaktoriai gali saugiai dirbti dar 20-30 metų, "užtikrindami pigesnę nei Europoje elektrą". Statant naują jėgainę, elektros kaina būtų 2-3 didesnė.
