Pasak jo, Kinijos iniciatyva spręsti Tibeto problemą parodytų, jog ši šalis pasirengusi "vaidinti reikšmingesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje kaip patikima ir žvelgianti į priekį valstybė".
Dalai Lama pakartojo, kad jis nėra suinteresuotas Tibeto nepriklausomybe ar atskyrimu nuo Kinijos, o tik tibetiečių autonomija.
"Tebesu ištikimas šiam realistiškam ir pragmatiškam požiūriui, ir toliau visokeriopai stengsiuosi siekti abipusiškai priimtino sprendimo politinės neprievartos ir dialogo kultūros pagrindu", - pridūrė Dalai Lama.
Jis sakė, kad pernai rugsėjo mėnesį įvykęs tibetiečių delegacijos vizitas į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiais buvo pozityvus ženklas.
"Mane nudžiugino, kad šie mainai buvo draugiški ir prasmingi", - sakė Dalai Lama.
1959 metų kovo 10 dieną tibetiečiai sukilo prieš jų šalį okupavusios Kinijos režimą.
Per šį sukilimą žuvo dešimtys tūkstančių tibetiečių, o dar daugiau pabėgo į tremtį, tarp jų ir pats Dalai Lama. Jo vadovaujama Tibeto vyriausybė tremtyje įsikūrė Šiaurės Indijos Dharamsalos mieste.
Tibeto dvasinis lyderis pareiškė, kad kelių "tibetiečių ir kinų politinių kalinių" paleidimas per pastaruosius metus suteikė jam dar daugiau vilties, jog taikus sprendimas yra įmanomas.
Tuo tarpu Pekinas pirmadienį pasmerkė Dalai Lamos pastangas užtikrinti geresnę Tibeto plokščiakalnio aplinkosaugą.
Kinijos kabinetas paskelbė dokumentą apie Tibeto aplinkosaugą, kuriame žada išnagrinėti būsimos neregėto masto mineralinių išteklių gavybos šiame regione poveikį.
"Geresnės Tibeto ekologinės būklės ir aplinkosaugos negalima pasiekti, jeigu plėtros žingsniai įstrigs", - rašoma dokumente, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra "Xinhua".
Dokumente taip pat kritikuojama "Dalai Lamos klika" ir "tarptautinės antikiniškos jėgos", kurios atsisako pripažinti Tibeto "ekologinės būklės pagerėjimą ir (jame nuveiktą) aplinkosaugos darbą".
