R.Paksas pažymėjo, kad "Lietuva nuosekliai tęs strateginį užsienio politikos kursą - integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, kaimyninių ir regioninių santykių plėtrą".
Todėl, jo nuomone, tęsiant integraciją į Vakarų ekonomines ir gynybines struktūras "svarbu dar aktyviau plėtoti trišalį Baltijos valstybių bendradarbiavimą".
Įstorinę sutartį derybas baigusių kandidačių dešimtukas, tarp jų Lietuva ir Latvija, pasirašys balandžio 16 dieną Graikijoje, Atėnuose. Ji įsigalios, kai Sutartį ratifikuos ES narių ir kandidačių parlamentai. ES narėmis šalys kandidatės turėtų tapti kitų metų pavasarį.
Kalbėdami apie dvišalių Lietuvos ir Latvijos santykių plėtrą, prezidentai sutarė, kad svarbu tęsti greitkelio "Via Baltica" ir per Baltijos šalis einančio geležinkelio projekto "Rail Baltica" įgyvendinimą, keistis informacija apie ES fondų transporto sektoriuje panaudojimo strategiją.
Prezidentai pasidžiaugė, kad remiantis sociologinių apklausų duomenimis, lietuvių ir latvių tautos viena kitai jaučia didžiausią simpatiją. Vasarį atlikto tyrimo metu paklausti, kuri valstybė yra draugiškiausia Latvijai, Lietuvą nurodė daugiausiai - 19,9 proc. - apklaustų Latvijos gyventojų.
Lietuvoje atlikus tyrimą analogišką tyrimą, paaiškėjo, kad latviams simpatizuoja 18 proc. lietuvių. R.Paksas išreiškė viltį, kad ateityje pavyks išvengti naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą iš šalia Lietuvos ir Latvijos sienos esančio Būtingės naftos terminalo ir tai negadins dviejų valstybių santykių.
Susitikimo su Latvijos vadove pabaigoje R.Paksas pakvietė V. Vykę-Freibergą dalyvauti šiemet liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiose Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių iškilmėse.
Rygoje viešintis prezidentas Rolandas Paksas susitikimuose su Latvijos parlamento pirmininke Ingrida Ūdre ir premjeru Einaru Repše aptarė dvišalius santykius, regioninio bendradarbiavimo ir bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, susitikime su I.Ūdre R. Paksas pabrėžė, jog reikia dėti visas pastangas, kad terminas "trys Baltijos valstybės" dar ilgai neišnyktų iš tarptautinio žodyno.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai nesikeičia - integracija į Europos Sąjungą ir NATO, gerų kaimyninių bei regioninių santykių plėtra.
Kalbėdamas apie bendrų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo svarbą, R.Paksas pažymėjo, jog svarbu tęsti greitkelio "Via Baltica" ir per Baltijos valstybes einančio geležinkelio "Rail Baltica" projektų įgyvendinimą, keistis informacija apie ES fondų transporto sektoriuje panaudojimo strategiją.
I.Ūdrė pritarė R.Paksui, kad gerai išplėtota šalių infrastruktūra prisidės prie abiejų šalių ekonominio augimo bei pritrauks užsienio investuotojus.
Susitikime su Latvijos premjeru E.Repše aptarti dvišaliai ekonominiai santykiai, Sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje delimitavimo ratifikavimo klausimai.
Prezidentas R.Paksas pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota abipusiškai naudingų ekonominių ryšių plėtra. Lietuvos vadovas konstatavo, jog ekonominis bendradarbiavimas yra labai intensyvus, sėkmingai auga prekybos apimtys.
R.Paksui paprašius atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos verslininkams nebūtų sudaromos biurokratinės kliūtys plėtoti verslo ryšius šioje šalyje, E.Repše pažadėjo spręsti šį klausimą.
Pirmadienį po pietų Lietuvos prekybos rūmuose Lietuvos prezidentas susitiks su Lietuvos prekybos rūmų Latvijoje valdybos nariais, vėliau Lietuvos ambasadoje dalyvaus priėmime Kovo 11-osios proga bei susitiks su lietuvių bendruomenės Latvijoje atstovais.
Vakare R.Paksas grįš į Vilnių.
