Užsienio naujienų agentūrų pranešimu, pirminiais duomenimis, už Maltos narystę ES pasisakė 53,5 proc. rinkėjų. Šiam tikslui nepritarė 44,7 proc. balsavusiųjų. Iš viso referendume dalyvavo 91 proc. rinkėjų.
Lietuvos UR ministro teigimu, referendumo Maltoje sėkmė “yra pirmasis žingsnis praktiškai įgyvendinant Europos Sąjungos plėtrą, kurios tikslas – vieninga Europa”.
Tačiau ši sėkmė, A.Valionio manymu, “anaiptol nereiškia tolesnio Europos Sąjungos plėtros procesų automatizmo - Lietuva, kaip ir kitos likusios šalys kandidatės turi labai atsakingai ruoštis būsimiesiems referendumams dėl narystės organizacijoje”.
A.Valionis pabrėžė, kad būsimasis referendumas Lietuvoje yra esminis Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo etapas, įkūnijantis strateginį valstybės pasirinkimą eiti euroatlantinės integracijos keliu, nulemsiantis Lietuvos valstybės ir jos žmonių gerovę bei ateitį.
Anot ministro, kiekvienas pilietis, kuris neabejingas savo paties, šeimos bei valstybės ateičiai, jaustų pareigą ir atsakomybę ateiti į būsimąjį referendumą ir pareikšti savo nuomonę ypatingai svarbiu šalies narystės Europos Sąjungoje klausimu.
Lietuva pernai gruodį Kopenhagoje kartu su Malta bei dar aštuoniomis Vidurio ir Pietryčių Europos šalimis baigė stojimo derybas su ES.
Maltoje šeštadienį vykusio referendumo rezultatas nebus įpareigojantis, jį turės patvirtinti visuotiniai rinkimai. Tuo tarpu gegužės 10-11 dienomis Lietuvoje planuojamas referendumas dėl Lietuvos narystės ES bu s privalomasis.
Pagal Referendumo įstatymo nuostatas, kad privalomasis referendumas įvyktų, būtina, kad jame balsuotų daugiau kaip pusė iš 2,7 milijono Lietuvoje registruotų rinkėjų. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių rinkėjų.
Visuomenės apklausų duomenimis, Lietuvos narystę ES remia du trečdaliai respondentų.
