Pernai lapkritį, spaudžiant Rusijos krizei, konservatorių valdomas Seimas nutarė, kad santaupų kompensavimas atidedamas dvejiems metams.
"Vyriausybė tyli, konservatoriai tyli, šią problemą bando užmaskuoti, o kai po dvejų metų atšaldys įstatymą ir pamatys, kad neturi šaltinių, tuomet jie turės pagrindą kaltinti kitas valdžias", teigė jis.
V. Andriukaitis teigė esąs įsitikinęs, kad "Lietuvos telekomo" akcijos neturėtų būti dabar privatizuojamos ir kaip tik jos turėtų būti paskelbtos kaip šaltinis likusiai santaupų daliai kompensuoti.
Jis paragino prezidentą Valdą Adamkų reikalauti, kad prieš parduodant likusias "Lietuvos telekomo" akcijas, Vyriausybė pateiktų aiškius šaltinius, iš ko bus kompensuojamos santaupos.
"Priešingu atveju toks nutylėjimas reiškia pačią melagingiausią politiką", pažymėjo socialdemokratas.
Nepriklausomi ekonomistai nuo pat pradžių kritikavo indėlių kompensavimą kaip visiškai neskatinantį ūkio plėtros, o tarptautinės finansinės institucijos tai vertino pabrėžtinai santūriai.
Iki sustabdant rublinių indėlių kompensavimą daugiau nei vienam milijonui indėlininkų vėliausiai iki 2001 metų planuota grąžinti iš viso 3,562 mlrd. litų.
Per metus nuo 1998 metų lapkričio vidurio, kai gyventojams pradėti grąžinti iki 1991 metų sukaupti ir vėliau nuvertėję rubliniai indėliai, valstybė iš Privatizavimo fondo buvo išleidusi 1,324 mlrd. litų.
Turėtus indėlius, bet ne daugiau kaip po 6 tūkst. litų, spėjo atgauti vyresni nei 70 asmenys, politiniai kaliniai ir tremtiniai, daugiavaikės šeimos, antros grupės invalidai, 1991 metų ir vėlesnių metų agresijos aukos.
