Viena iš specialiųjų poreikių vaikų integracijos sėkmės sąlygų – geranoriškas bendrojo lavinimo mokyklos vadovų ir pedagogų požiūris į šių vaikų ugdymąsi drauge su bendraamžiais bei pasirengimas ugdyti specialiųjų poreikių vaikus.
Mokyklų vadovai pakankamai teigiamai vertina bendrąją integracijos politiką, integruotai ugdomų specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kokybę, bendravimą ir bendradarbiavimą su vaikais bei jų tėvais. Tačiau beveik pusė mokyklų vadovų konstatavo, kad jų mokyklų aplinka nėra pritaikyta specialiųjų poreikių vaikams.
Beveik du trečdaliai mokytojų pritarė, kad mokyklai reikalingi visi vaikai – ir sveikieji, ir neįgalieji. Tačiau tik 22 proc. mokytojų pažymi, kad specialiųjų poreikių turintieji, neįgalūs moksleiviai lengvai pritampa mokykloje.
Lietuvoje mokosi per 45 tūkst. specialiųjų poreikių vaikų, arba 9 proc. nuo bendro moksleivių skaičiaus. Specialiosiose mokyklose mokosi apie 8 tūkst. vaikų, tai sudaro apie 12 proc. nuo visų specialiųjų poreikių moksleivių.
Šie metai Europoje (taip pat ir Lietuvoje) paskelbti neįgaliųjų metais. Numatoma sutelkti dėmesį ties neįgaliųjų ugdymu, skatinant lanksčias ugdymo formas ir metodus, pabrėžiant lygias galimybes švietime. Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas studijuoti aukštosiose mokyklose, įgyti profesiją.
Tai yra speciali Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengta informacija
