Sveiki,
Santuokoje pragyvenome beveik 10 metų. Turime 4 m. dukrytę. Aš jam visuomet buvau ištikima. Jis man pirmas vyras, aš jam – pirma moteris. Dabar jis turi kitą. Jam tai atleidau (nors ir neprašė). Tačiau jis ir toliau ją turi ir netgi naktimis jau miega pas ją. Pasak jo, aš ideali žmona ir jis niekada nesitiki, jog kada nors jinai bus tokia. Pasak jo, jam su manimi geriau ir lovoje, ir ne tik.
Kam tada reikalinga ji? Gal tik dėl to, jog ji kita. Jokio apsisprendimo iš jo pusės nebuvo ir supratau, jog niekada ir nebus. Padariau viską ir net daugiau nei įmanoma, jog išgelbėti šeimą. Deja… Pradėjau skyrybas, liko tik abiems pasirašyti ir nešti į apylinkės teismą. Mes daug bendraujame, tarp mūsų yra taip vadinamas dvasinis ryšys. Atvirumo minutę jis prasitarė, jog ją myli, bet taip pat myli ir mane, ir nenori nei vienos, nei kitos prarasti. Bet kokia kaina nori turėti abi. Netgi pasiūlė man būti jo meiluže.
Jam viskas lyg ir apsisuko – savo santykius su manimi slepia nuo jos, meluoja jai. Maniau, jog esu dėl skyrybų tvirtai apsisprendus, bet… Myliu aš jį, o ir šeimą išsaugoti man labai svarbu. Ar dar kartą bandyt jį susigrąžint? Kaip? Žinau viena, per prievartą, grasinimus man tikrai jo nereikia. Noriu, jog jis pats to norėtų, jog į šeimą sugrįžtų savo noru.
Ačiū
Irena
Atsakymas
Gerbiama Irena,
Apsisprendimas nebūtinai turi reikšti tiltų sudeginimą. Jūs neturite kito vyro ir galite su juo susitarti dėl galimybės grįžti atgal.
O kas bus su vyrais jūsų gyvenime toliau - niekas nežino.
Iki.
Olegas
