Transseksualumas įstatymo projekte įvardijamas, kaip psichinis lyties tapatumo sutrikimas, priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei, kai asmuo įsitikinęs, kad jo lyties požymiai neatitinka jo lyties ir todėl siekia tapti kitos lyties asmeniu.
Kaip BNS tikino Lyties pakeitimo įstatymo projekto rengimo darbo grupės vadovė, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Aušra Armonavičienė, asmuo norintis, kad jam būtų atlikta lyties pakeitimo operacija, turėtų būti ne mažiau kaip porą metų stebimas gydytojų bei gydomas hormonais.
"Psichiatrai per tą laikotarpį turi įsitikinti, ar žmogus neserga kita psichikos liga, pavyzdžiui šizofrenija", - aiškino A.Armonavičienė. Ji sakė, jog tik specialistams įsitikinus, kad žmogus yra transseksualus, būtų galima atlikti chirurgines lyties pakeitimo operacijas.
Tuo tarpu Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, Lietuvos bioetikos komiteto narys Andrius Narbekovas yra įsitikinęs, jog lyties pakeitimas yra susijęs su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes tokie asmenys yra kastruojami, lieka nevaisingi, jiems duodamos didžiulės hormonų dozės, kad pasikeistų išoriniai lyties požymiai.
"Už tokį žmogaus sužalojimą gydytojas yra ne tik moraliai atsakingas, bet ir gali būti baudžiamas", - BNS teigė kunigas A.Narbekovas, kuris pats yra baigęs medicinos mokslus ir dirbęs chirurgu.
Pasak A.Narbekovo, transseksualaus asmens problema yra ne jo kūne, o mąstyme. Kunigo teigimu, žmogaus elgesio ir mąstymo pakeitimas jį luošinant yra nepateisinamas. Bioetikos docento A.Narbekovo manymu, pats teiginys "lyties pakeitimas" yra nesusipratimas, nes pakeisti lyties neįmanoma.
"Tai tik techninis terminas, kuris susijęs su išorinių ir vidinių lytinių požymių pakeitimu. Pakeitus požymius, lytis nepasikeičia, nes ji yra genetiškai determinuota", - įsitikinęs bioetikos specialistas A.Narbekovas.
Pasak jo, ir po lytinių požymių pakeitimo žmogus genetiškai liks tos pačios lyties. Moteris, tapusi "vyru", sudarytų santuoką su moterimi, nors iš tikrųjų tai būtų tos pačios lyties asmenų santuoka, kuri Lietuvoje nėra įteisinta. Be to, anot A.Narbekovo, tokios "santuokos" bus nevaisingos, todėl papildytų gretas tų, kuriems jau paruoštas įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo.
"Kuriami įstatymai, kurie turi bendrą vardiklį ir akivaizdžiai vieni kitus papildo. Nėra elementaraus nuoseklumo: gydomas nevaisingumas ir tuo pačiu vaisingumas yra sunaikinamas", - sako A.Narbekovas.
Anot jo, kai žmogus suluošinamas dėl ligos, pavyzdžiui, pašalinant ligos apimtą organą, tai yra pateisinama, nes žmogui gelbstima gyvybė. Tačiau kai luošinamas sveikas žmogus, to "sveiku protu suvokti negalima". A.Narbekovo nuomone, tokį veiksmą atliekantis asmuo negali būti laikomas gydytoju, nes gydytojo pareiga yra gydyti.
Kunigo A.Narbekovo duomenimis, kai tokios operacijos buvo pradėtos pasaulyje, jos buvo entuziastingai sutiktos, bet, laikui bėgant ir stebint rezultatus, jomis nusivilta.
Prieš keletą dešimtmečių daug tokių operacijų atlikta JAV Johno Hopkinso universiteto klinikose, bet po 1979 m. mokslininkų pateiktos analizės jos nutrauktos, nes buvo statistiškai įrodyta, kad tokios operacijos nėra pranašesnės už psichoterapinę pagalbą pacientams.
Tuo tarpu Lyties pakeitimo įstatymo projektas praėjusią savaitę jau buvo svarstytas valstybės sekretorių pasitarime ir netrukus bus teikiamas Vyriausybei.
SAM specialistė ir įstatymo rengimo darbo grupės vadovė A.Armonavičienė BNS tikino, jog dėl įstatymo reikalingumo darbo grupei nekilo klausimų, nes jo parengimas numatytas naujajame Civiliniame kodekse.
Lietuvos bioetikos komitete ketvirtadienį BNS sakė, jog įstatymo projektui yra ir daugiau nepritariančių - iš 17 bioetikos komiteto narių keturi iš esmės nepritaria tokiam įstatymui.
