aA
Mokslo aukštumų nepasiekusiems ir darbo nerandantiems jaunuoliams išsigelbėjimu tampa kariuomenė. Viltis gauti nuolatinį ir gana neblogai mokamą darbą skatina vaikinus net nusižengti įstatymams ir liktinių atrankos komisijoms pateikti padirbtus dokumentus.
Kariuomenė
© "Lietuvos žinios"
Kiekvienas kaimas ir miestelis tikriausiai jau turi savą kariūną paprastą vaikiną, po privalomosios tarnybos likusį kariuomenėje. Pasak Gynybos štabo Karo tarnybos skyriaus vyriausiosios specialistės kapitonės Skaidruolės Zimuš, prieš kelerius metus vaikinai pildydami liktinių anketas atvirai rašydavo, kad kariuomenėje lieka norėdami nuolatinės darbo vietos ir stabilaus atlyginimo.

Dabar, kaip pasakojo kapitonė, vis dažniau anketose vaikinai pažymi, esą jiems labai patinka karinė tarnyba, todėl su ja ir sieją savo ateitį. "Sunku pasakyti, ar šauktiniai tapo gudresni, ar tiesiog kitaip suvokiama kariuomenė", svarstė kapitonė Zimuš.

Liktinių konkursas

Kapitonė Zimuš informavo, kad praėjusių metų pabaigoje buvo 700 norinčiųjų likti kariuomenėje. Iš jų du trečdalius Gynybos štabo komisija atrinko kaip tinkamus. Šiuo metu, remiantis krašto apsaugos ministro įsakymu, priėmimas į kariuomenę laikinai sustabdytas, todėl neaišku, kiek norinčiųjų pradės tarnauti.

Pernai pavasarį į vieną vietą kariuomenėje buvo 15 pretendentų. "Mūsų komisijos balsas - tik patariamasis. Vėliau kai kurie atrinktieji nepatenka į kariuomenę dėl įvairiausių priežasčių: padirbtų atestatų, gautų nuobaudų ar iškeltų baudžiamųjų bylų. Tik išimtiniais atvejais tarnauti lieka vidurinės nebaigę vaikinai. Dabar tarnyba vis populiarėja, norinčiųjų daugėja. Keliami vis didesni reikalavimai. Pirmenybė suteikiama jaunuoliams, turintiems aukštesnįjį išsilavinimą, ypač informacinių technologijų specialistams, programuotojams, vyrams virėjams", - apie kariuomenės poreikius pasakojo kapitonė.

Kariuomenės specialistų teigimu, retai tarnybą renkasi išsilavinę žmonės - jie randa geriau mokamą darbą. Tačiau paprastam jaunuoliui kariuomenė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir skatina baigti mokslus.

Padirbti dokumentai

Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento Atrankos ir administravimo skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Bučinskienė LŽ sakė, kad per pastaruosius penkerius metus nustatė beveik 50 atvejų, kai norintieji dirbti kariuomenėje pristatė padirbtus brandos atestatus. "Vienas vaikinas pateikė aukštesniosios mokyklos diplomo nuorašą. Dokumentą kompiuteriu pats padirbo - tai išdavė elementarios gramatikos klaidos. Būna, kad jaunuoliai studijuoja turėdami padirbtus brandos atestatus, o mes išsiaiškiname, kad jie netikri", - apie nusižengimus kalbėjo Bučinskienė. Ji pasakojo, kad neretai išsiaiškinus klastotės atvejus į ministeriją skambina jaunuolių tėvai ir aiškina, kad jie nupirko Gariūnuose atestatą už 500 litų. "Tokie tėveliai nesupranta, kad sugadina atžaloms karjerą. Net jeigu jie baigs mokyklą ir gaus tikrą atestatą, į kariuomenę jų niekas nebepr Šims", - dėstė specialistė.

Jaunuoliai taip pat klastoja socialinio draudimo pažymėjimus. Atleistieji iš darbo už rimtus nusižengimus pasistengia šiuos dokumentus "pamesti", o dublikatuose atleidimo priežastys paprastai nenurodomos. Pasak specialistės, už padirbtus dokumentus baudžiamosios bylos keliamos gan retai. Dažnai kaltinamiesiems pasiseka išsisukti arba bausmės būna atidedamos.

LŽ kalbinti kariai tvirtino, jog padorus atlyginimas - tik viena priežasčių, kodėl jie liko dirbti kariuomenėje.

Pakeitė profesiją

Niekam ne paslaptis, kad dabar tarp privalomąją karinę tarnybą atliekančių jaunuolių tik vienetai turi aukštąjį išsimokslinimą. Dauguma šauktinių baigę tik vidurinę mokyklą, bet yra net devynių klasių nebaigusiųjų.

LŽ pašnekovas Motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" Garbės sargybos kuopos skyrininkas vyresnysis seržantas Laurynas Bergas kariuomenėje liko turėdamas staliaus profesiją. "Matyt, ne be reikalo vaikystėje tankiukus paišydavau. Galėjau dirbti staliumi, darbo netrūko. Mano tėvas - taip pat stalius", - Laurynas aiškino, kad kariuomenę rinkosi ne tik dėl geriau mokamo darbo. Baigęs puskarininkių mokykloje būrininkų kursus Bergas gavo vyresniojo seržanto laipsnį, jam pavaldūs 12 kareivių.

Apie Karo akademiją 26 metų vyresnysis seržantas nesvajoja. "Įstojus į Karo akademiją vėl tektų mokytis elementarių dalykų, kurių išmokau dar tarnaudamas. Būdamas seržantas galiu eiti gana aukštas pareigas, galiu būti generolas tarp seržantų", - tvirtino jis. Kalbantis paaiškėja, kad Laurynas Vilniaus pedagoginiame universitete dar mokosi verslo vadybos. Aukštasis, kad ir ne karinis, išsilavinimas puskarininkiui garantuoja priedą prie atlyginimo.

Suviliojo perspektyvos

"Geležinio vilko" brigados Ryšių kuopos laidinio būrio vadas vyresnysis leitenantas Virgilijus Burokas kariuomenėje yra nuo 1992 metų. Jo specialybė - kompiuterinio valdymo inžinierius. Karinę karjerą pradėjo kaip eilinis, o dabar vyresnysis leitenantas vadovauja penkiolikai kareivių. Kiek jo žinioje kompiuterių ir kitokios ryšių technikos, vaikinas nutylėjo, tik mįslingai tarstelėjo: "Tai karinė paslaptis". 31 metų Virgilijus prisipažino šiek tiek dirbęs bendrovėje "Lietuvos energija", tačiau kariuomenė paviliojo puikia ir nuolat tobulėjančia technika. Vaikinas mokėsi Vokietijos Bundesvero kariuomenės ryšių mokykloje ir Sausumos kariuomenės karininkų mokykloje.

Apie žemą lygį

Akademinis jaunimas paprastai vengia kariuomenės, kaip institucijos, kurioje žlugdoma asmenybė. Be to, praprusę jaunuoliai vengia tarnybos tarp beraščių, tris klases baigusių kaimiečių. LŽ pašnekovai sakė girdėję tokių kalbų, į tokius priekaištus jie reaguoja gan griežtai. "Nemanau, kad į kariuomenę susirenka vieni idiotai. Visur žmonės vienodi. Būdamas Vokietijoje mačiau, kad ten irgi tarnauja paprasti žmogeliai", - kalbėjo vyresnysis leitenantas Burokas.

Jo kolega Laurynas, tiesiogiai dirbantis su šauktiniais, pripažino, kad kai kuriems vaikinams trūksta elementarių žinių. "Ko norėti iš žmogaus, baigusio kelias klases, ypač jei jis dar mokėsi rusų kalba. Tačiau jie labai stengiasi, net nemokėdami dorai lietuvių kalbos viską iškala atmintinai. Rašydami daro daug klaidų, bet kariuomenėje gali mokytis, padeda draugai", - patirtimi dalijosi vyresnysis seržantas.

Vaikinai neslėpė, kad dažnai liktiniai, turintys vidurinį išsilavinimą, yra priversti mokytis, kitaip kariuomenėje neturės jokių perspektyvų. Paprastai su liktiniais sudaromas penkerių metų kontraktas. Jei per tą laiką jie netobulėja, kontraktas gali būti ir nepratęstas. "Kariuomenėje žmonės išmoksta gyventi savarankiškai, galvoti apie ateitį, todėl stengiasi ir mokosi", - tvirtino Virgilijus.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"