aA
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius daugiau negu tris dešimtmečius šalyje užregistruoti 23 viesulai, dar vadinami tornadais arba trombais.
Išverstas beržas A.Juozapavičiaus gatvėje
Išverstas beržas A.Juozapavičiaus gatvėje
© DELFI
"Be abejo, jų būta daug daugiau, tačiau dėl reto meteorologinių stočių tinklo ir dėl to, kad ne apie visus tokius reiškinius mačiusieji praneša Lietuvos meteorologams, duomenų turime mažokai", - pripažįsta Meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji sinoptikė Izolda Marcinonienė.

Pasak jos, tik nuo 1967-ųjų metų nurodyta stotims registruoti tokius pavojingus ir, beje, paslaptingus reiškinius kaip viesulai.

Sinoptikės teigimu, daugiausia viesulų susidaro šiltuoju metų laiku - nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Daugiausia jų - net 7 - pasitaikė rugpjūtį. Palankiausios sąlygos jiems - popietinės valandos, kai labiausiai įšyla žemės paviršius, t. y. tarp 13-16 val.

Sinoptikai primena, kad bene smarkiausias buvo ir daugiausiai nuostolių pridarė Širvintų viesulas 1981 metų gegužės 29 d. Jo stiprumas pagal tarptautinę Fujita skalę pasiekė 2 klasę. Manoma, jog vėjo greitis siekė 60-70 metrų per sekundę, o sūkurio kelias nusidriekė 6 km ilgio ir 20-300 m pločio juostoje. Tuomet jis nusinešė vieno žmogaus gyvybę, daugiau kaip 30 sužeidė, sugriovė daug pastatų, sviesto gamyklą, padarydamas maždaug 2 mln. dolerių nuostolį. Kasmet Europoje užregistruojama daugiau kaip 330 viesulų, nors realus jų skaičius gali siekti apie 600. Sinoptikai pabrėžia, kad labai svarbu kuo artimiau bendrauti su gyventojais, kurie galėtų pranešti apie neįprastus, pavojingus meteorologinius reiškinius.

Lietuvos sinoptikus galima informuoti elektroniniu paštu: synop@meteo.lt.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.