Pernai Lietuvoje užregistruoti 2 tūkst. 22 rotavirusinio enterito atvejai ir tai penktadaliu daugiau nei 2001m. Tarp ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų ši infekcija sudarė daugiau nei 14 proc. (šigeliozė - 3,7 proc., salmoneliozė - 9,3 proc., kitos patikslintos bakterinės žarnyno infekcijos - 11,2 proc., bakterinės maisto toksinės infekcijos - 7,0 proc.).
Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga vaikai iki penkerių metų, rečiau gali sirgti senyvo amžiaus žmonės, taip pat kitomis ligomis, silpninančiomis imunitetą, sergantys suaugę asmenys. Kasmet užregistruojama šios infekcijos protrūkių vaikų ugdymo įstaigose, šeimose. Šiais metais protrūkiai užregistruoti dviejuose Vilniaus bei viename Šiaulių vaikų lopšelyje-darželyje.
Nustatyta, kad Lietuvoje rotavirusinės infekcijos plitimas žymiai suaktyvėja šaltais metų mėnesiais. Rotavirusai didelėmis koncentracijomis išsiskiria su sergančiojo išmatomis. Todėl dažniausiai užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu, kai nepaisoma asmens higienos reikalavimų.
Įtariamas ir oro - lašelinis infekcijos plitimo būdas. Nors rotavirusai kvėpavimo takuose nesidaugina, tačiau kartais jų randama kvėpavimo takų sekrete. Dauguma kitų tyrimų rodo, kad tai nėra įprastinis infekcijos perdavimo būdas. Yra įrodymų, kad rotavirusai gali plisti ir per užkrėstą vandenį.
Specifinių rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Todėl svarbiausia profilaktikos prieš rotavirusinį enteritą priemone išlieka ypatingas dėmesys asmens higienai. Šeimoje susirgus vaikui, nereikėtų jo leisti į vaikų ugdymo įstaigą. Taip pat reikia apsaugoti kitus vaikus nuo tiesioginio kontakto su sergančiuoju. Vienas iš kūdikių profilaktikos būdų - maitinimo krūtimi skatinimas, kad kūdikis kartu su pienu gautų motinos antikūnų.
