aA
Išrinktasis prezidentas Rolandas Paksas žada peržiūrėti savo pirmtako, kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos tarptautinės istorinio teisingumo komisijos sudėtį, tačiau nežada nutraukti jos veiklos.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas
Kaip antradienį po susitikimo su išrinktuoju prezidentu žurnalistams sakė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris, išrinktasis prezidentas R.Paksas patikino, jog komisijos veikla bus tęsiama.

Kaip sakė R.Pakso patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas, išrinktasis prezidentas pageidavo, kad į komisiją būtų įtraukta daugiau ir Lietuvos, ir užsienio valstybių specialistų.

"Komisijos sudėtis gali būti peržiūrėta, bet akcentuota komisijos darbo tęstinumo svarba", - sakė A.Medalinskas.

Patarėjo teigimu, siūlant naujus narius bus tariamasi su komisijos pirmininku.

R.Paksas į komisiją turėtų skirti savo atstovą, tačiau kol kas nežinoma, kas galėtų juo tapti. V.Adamkaus atstovu komisijoje buvo prezidento patarėjas Julius Šmulkštys.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti buvo įsteigta 1998 metais prezidento Valdo Adamkaus dekretu. Komisijos darbe dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Izraelio ir kitų šalių.

Susitikime taip pat kalbėta apie rugsėjo mėnesį vyksiantį Vilniaus geto 60-mečio minėjimą, Vilniaus istorinio žydų geto fragmentų atstatymo darbus, jidiš kultūrinio palikimo įamžinimą Vilniuje.

"Išrinktasis prezidentas norėtų, kad tie akcentai, kurie yra, kad tų žmonių, kurie dirbo čia, Lietuvos žemėje, kurie buvo žydų tautybės, atminimas būtų įamžinamas kaip galima įvairesnėmis formomis ir atspindint jų kultūrinį, intelektualinį palikimą", - žurnalistams sakė A.Medalinskas.

Nutarimą dėl istorinio žydų geto fragmentų atkūrimo Vilniaus senamiestyje Seimas priėmė dar 1999 metais. Vilniaus meras praėjusį pavasarį žadėjo, kad pirmieji geto fragmentai sostinės senamiestyje bus pristatyti jau šių metų vasarą.

Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų. Žydų bendruomenė Vilniaus Senamiestyje per šimtmečius suformavo kelis kvartalus, kur klestėjo amatai, religiniai centrai.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų. Jų šimtmečiais sukauptos materialinės ir kultūros vertybės buvo išgrobstytos, dalis pastatų - išgriauti.

Žydų istorinio geto statiniai buvo naikinami ir sovietmečiu. Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo sugriauta viena didžiausių Europoje Vilniaus Didžioji sinagoga.

Dabar kai kurių sugriautų žydų paveldo pastatų vietose Vilniaus senamiestyje yra tušti plotai, skverai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.