Tačiau iki šiol menininkams siūloma, pageidaujant didesnės pensijos, didesnes įmokas „Sodrai“ susimokėti patiems.
„Už menus pas mus tiek daug nemokama, kad sumokėjus tą mokestį dar kas nors liktų. Ypač poetai yra labai prastai apmokami, nes veikia rinkos dėsniai. Jų knygų nelabai kas perka, tiražai maži, tiesiog nėra iš ko jiems sumokėti didelius honorarus“, – sako K. Platelis.
„Turime labai liūdnų pavyzdžių, kaip, tarkime, Vytauto Kernagio atvejį, kai netgi gydytis yra problema. Jeigu žmogus negali susimokėti mokesčio arba už jį nesumokama, praktiškai reikia tikėtis tik labdaros ir malonės“, – tvirtina Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Todėl dar prieš metus Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Seimą bei Vyriausybę dėl visų kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo. Tačiau Seimo laikinoji darbo grupė parengtose pataisose siūlo socialines garantijas taikyti tik menininkams ir žurnalistams, turintiems meno kūrėjo statusą. Tokių asmenų Lietuvoje maždaug puspenkto tūkstančio.
Siūloma, kad jeigu per metus pajamų suma iš autorinių atlyginimų viršija 12 minimalių algų, t. y., daugiau kaip 9 600 litų, tai į „Sodrą“ reikėtų mokėti 26 proc. dydžio įmoką, iš kurių 60 proc. įmokos dengtų valstybė, o 40 proc. turėtų susimokėti asmuo.
„Čia yra problema dėl žurnalistų, ypač žurnalistų, ir ne tik. Televizijos operatoriai, tarkime, dažnai gauna formalų minimalų mėnesinį atlyginimą, o visa kita susikrauna iš autorinių atlyginimų.
Ir kadangi darbo grupė siūlo projektus tik dėl meno kūrėjų statuso, jau vien tai gali būti laikoma pirmu žingsniu ta linkme, ir turime pradėti bent čia“, – teigia Jonas Čekuolis, Seimo Laikinosios darbo grupės vadovas.
Įstatymų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti meno kūrėjų statusą turinčių kūrybinių darbuotojų socialines garantijas, žadama teikti svarstyti dar šios kadencijos Seimui.
