Rusijos karinę invaziją į Gruziją ir Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą jau pasmerkė visos 27 ES valstybės, bet pozicija dėl ES ir Rusijos santykių perspektyvos išsiskyrė.
Griežčiau reaguoti į Maskvos veiksmus paragino karčią sovietinę patirtį turinčios Baltijos šalys ir Lenkija bei mažiau nuo Rusijos dujų ir naftos priklausoma Jungtinė Karalystė, tuo tarpu tradiciškai Rusijai palankesnės valstybės, tokios kaip Vokietija, Italija ir Prancūzija, užima nuosaikesnę poziciją.
Diplomatų teigimu, kaip vienas iš rimčiausių signalų galimas ES lyderių sprendimas pristabdyti šiemet prasidėjusias ES ir Rusijos derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Antrasis derybų raundas turėjo prasidėti rugsėjo viduryje. Anot britų dienraščio "The Financial Times", pirmadienio viršūnių susitikime gali būti paskelbta, kad šis ES ir Rusijos atstovų susitikimas atidedamas, nors derybų visiškai nutraukti nežadama. Apie galimą derybų stabdymą kalba ir Lietuvos diplomatai.
"Kuo daugiau Rusija komplikuos situaciją Pietų Kaukaze, tuo sunkiau bus tęsti derybas tarp ES ir Rusijos", - tokį atsakymą pateikia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas penktadienį Eltai taip pat sakė neabejojąs, jog tolesnių derybų klausimas viršūnių susitikime bus iškeltas, nes negalima apsimesti, jog nieko neįvyko.
Lietuvos URM nuomone, Europa turi rasti "svertų", kad "priverstų Rusiją laikytis teisės viršenybės, teritorinio vientisumo ir valstybės suvereniteto principų". Anot užsienio žiniasklaidos, per diplomatų susitikimus buvo nuskambėjusios idėjos griežtinti vizų režimą ar imtis ekonominių priemonių, tačiau nesitikima, kad dėl to pavyks rasti bendrą poziciją, taigi realiai tokios kalbos veiksmais bent kol kas nevirs. Tą pripažįsta ir J. Karosas.
"Dabar svarbiausia - suderinta bendra pozicija, kas gresia Rusijai, jeigu ji toliau eskaluos konfliktą, neįvykdys keliamų sąlygų. Jei ir po to Rusija elgsis agresyviai imperiškai, reikės galvoti apie politines ir ekonomines sankcijas, galbūt užsienio investicijų ribojimą ir vizų režimo sugriežtinimą. Tačiau tikėtis, kad jau pirmadienį bus sankcijų sąrašas, neverta", - Eltai sakė J. Karosas po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio.
Panašiai kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris sakė, kad Rusija turi gauti "aiškius signalus" iš ES, kurie parodytų, kad konfliktų sprendimas jėga neatneša laukiamų rezultatų.
Oficialusis Vilnius siekia, kad viršūnių susitikime bus duota teigiama žinia ir kitoms Rusijos kaimynėms. Kaip Eltą informavo URM, Lietuva tikisi, kad susitikimas priartins narystės perspektyvą Ukrainai, naujos kokybės santykius su Moldova ir Gruzija. Be to, Lietuva žada kelti klausimą dėl sankcijų Baltarusijai peržiūrėjimo. Taip Vilnius reaguoja į Minsko sprendimą paleisti Baltarusijos politinius kalinius, tarp jų - buvusį opozicijos kandidatą prezidento rinkimuose Aleksandrą Kozuliną, kurį neseniai priėmė Prezidentas Valdas Adamkus.
Manoma, kad ES lyderiai taip pat sutars nusiųsti ekonominę ir humanitarinę pagalbą Gruzijai.
