aA
Metų pabaigoje Lietuva minės didžiojo varpininko Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo metines. Ta proga Vilniuje žadama baigti statyti ne vieną milijoną litų kainavusį didingą paminklą mūsų himno autoriui. Šio monumento net nepalyginsi su kukliu V.Kudirkos kapu mieste, pavadintame jo vardu.
Paminklas Vincui Kudirkai
Paminklas Vincui Kudirkai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
"Ne tas yra didis, prieš ką milijonai, prispausti retėžiais, žemyn galvas lenkia... Tik tas yra didis, kurs gyvastį savo paskyrė teikimui tik artimams laimės...", - rašė V.Kudirka eilėraštyje "Ne tas yra didis". Deja, šie jo žodžiai šiandien labai dažnai pamirštami.

Šviesos diodai ir lazeriai

Vilniečiai jau galėjo pamatyti, kaip atrodys paminklas kuklumą mėgusiam garsiajam varpininkui pačiame sostinės centre. Minint Valstybės dieną trumpam buvo įjungtos visos paminklo apšvietimo lempos ir leista jo postamentu tekėti vandeniui. Žalia lazerių šviesa išryškino ant stiklo prizmės išraižytus Lietuvos himno žodžius.

Monumento diodinio apšvietimo ir vandens kaskadų sistema jau įrengta, tačiau pats maždaug 12 metrų aukščio paminklas kol kas nėra baigtas. Trūksta bronzinės V.Kudirkos skulptūros. Ji čia atsiras tik spalį - iki tol atidėtos ir atidarymo iškilmės, planuotos dar šią vasarą.

Šį vieną gražiausių ir moderniausių paminklų Lietuvoje ir gal ne tik joje kūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas bei architektas Ričardas Krištapavičius. Statyba, lėšomis rūpinosi Labdaros ir paramos fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti. Paminklas kainuos vos ne 4 mln. litų.

Kiek reikės išleisti lėšų jo priežiūrai ir elektros energijai, kai pradės veikti visos sumontuotos šiuolaikinės technologijos, kol kas tiksliai nesuskaičiuota.

Tik tai - kas būtina

V.Kudirkos vardas neatsiejamas nuo vieno nedidelio miestelio pačiame Lietuvos pakraštyje, prie Rusijos Kaliningrado srities pasienio. Jis ir pavadintas garsaus kraštiečio vardu - Kudirkos Naumiesčiu. Miestelis saugo ne tik V.Kudirkos atminimą, bet ir amžinąją jo poilsio vietą.

Paminklas ant kapo simbolizuoja nulūžusį medį, o užrašas skelbia, kad čia ilsisi visai lietuvių tautai brangus žmogus. Antkapinis paminklas kuklus, kaip ir visas V.Kudirkos gyvenimas, jo veikla ir kūryba. Jokių ditirambų, jokios pompastikos.

"Mums šis paminklas gražus toks, koks yra, kam jį dabar keisti. Tai neatsiejama mūsų miesto dalis", - sakė LŽ kapinėse kalbinti vietos gyventojai.

Šioms mintims pritarė ir Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Puida. Anot jo, dabar didžiausias galvos skausmas - ne koks nors ypatingas kapo sutvarkymas, bet griūvanti kapinių tvora. Tiesa, ji jau atnaujinama - vietoj senosios, atlaikiusios ne vieną dešimtmetį, įrengiama nauja.

"Neturime vilčių, kad pasiseks renovuoti visų kapinių tvorą, bet tikimės, jog pavyks sutvarkyti bent tą dalį iki V.Kudirkos amžinojo poilsio vietos, - aiškino V.Puida ir skėstelėjo rankomis: - Visai naujai tvorai nėra pinigų."

Lėšų stinga ir pagrindinei Kudirkos Naumiesčio aikštei, kurioje stovi dar prieškariu skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas iškiliam mūsų tautos žadintojui, atnaujinti. Praėjusiais metais skulptorius Kęstutis Norkūnas paminklą restauravo, nes jau buvo visas apjuodęs ir suskilinėjęs.

"Cementą, kitas medžiagas menininkas vežėsi iš Vokietijos, kad tik būtų labai kokybiškos ir ilgaamžės", - minėjo seniūnas. Jis neslėpė, jog tvarkant paminklą teko iškirsti kai kurias šalia augusias liepas. Tai sukėlė kai kurių miesto gyventojų pasipiktinimą, tačiau kito pasirinkimo nebuvo.

Mat aikštė suformuota dar 1934 metais, kai buvo pastatytas pats paminklas, o šalia jo tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pasodino ąžuoliuką. Tuomet pasodinta ir kitų medžių. Jie išliko iki šių dienų ir taip išsistiebė į viršų, kad pradėjo gožti patį paminklą.

"Dar reikėtų išpjauti menkavertes tujas, kai kur atnaujinti gyvatvorę, bet didžiausias mūsų rūpestis - pakeisti aikštės takų dangą. Dabar jie išpilti akmens dulkėmis, kurias bet koks didesnis lietus paplauna", - pasakojo seniūnas.

Anot V.Puidos, yra parengtas visos aikštės detalus atnaujinimo projektas. Jame numatyta ne tik sutvarkyti V.Kudirkos paminklo prieigas, bet ir visus pagrindinius takus išgrįsti trinkelėmis, rekonstruoti aikštės apšvietimą, kad būtų apšviečiamas ir pats paminklas, atnaujinti greta esančių gatvių, šaligatvių dangą, namų fasadus. Deja, dėl lėšų stygiaus kai kurių darbų teko atsisakyti. "Darome tik tai, kas būtiniausia", - guodėsi seniūnas.

Viltys dūžta paskutinės

Kudirkos Naumiestyje įvairūs renginiai, skirti V.Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms, vyksta jau nuo žiemos, tačiau didžiausi numatomi lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje. Miestas pasitiks svečius ne tik atnaujinta pagrindine aikšte, bet ir kai kuriomis gatvėmis, vedančiomis į vietas, susijusias su V.Kudirka.

Sutvarkytas V.Kudirkos gimnazijos fasadas, perstatytas netoli mokyklos po užaugusiomis eglėmis atsidūręs paminklas, rodantis pastato, kuriame prabėgo paskutiniai didžiojo varpininko gyvenimo metai, vietą. Taip pat restauruotas paminklas Vytautui Didžiajam, įrengiami informaciniai stendai, automobilių stovėjimo aikštelės. Perdažytas ir atnaujintas senasis, dar didžiojo varpininko laikus menantis V.Kudirkos tiltas.

"Buvome numatę restauruoti ir garsiąsias Prano Sederavičiaus arklių skulptūras, stovinčias pakeliui į kapines. Bet paaiškėjo, jog tai padaryti - ne mūsų jėgoms. Paveldosaugininkai reikalauja, kad šį darbą atliktų žmogus, turintis atitinkamą restauratoriaus kvalifikaciją. Tačiau tokio mūsų rajone iš viso nėra.

Buvome susitarę su menininke Birute Jakštiene, kad ši imsis to darbo, nes kai kurios skulptūros labai smarkiai pažeistos korozijos, jas būtina tvarkyti, bet viskas taip ir liko. Iki rudens jų tikrai nespėsime atnaujinti - per mažai laiko, o ir metas tam jau ne itin palankus", - apgailestavo V.Puida.

Liko neįgyvendinta ir dar viena svajonė - papuošti miestą trimis šiuolaikinėmis medžio skulptūromis. Jas žadėjo sukurti vietos menininkai, net ąžuolai buvo atgabenti į miestą. Bet tautodailininkų pleneras neįvyko.

Nėra pinigų

Šakių rajono mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, pats ilgus metus atidavęs Kudirkos Naumiesčio puoselėjimui, LŽ prisipažino, kad didžiausias visų sumanymų trukdys - pinigų stygius. Iš viso Kudirkos Naumiesčiui sutvarkyti reikėjo apie 1,8 mln. litų, tačiau realiai atsirado kur kas mažiau.

"Savivaldybė pati negali skirti tokių pinigų iš savo biudžeto, todėl prašėme Vyriausybės paramos. Tačiau mums iš karto pasakė, jog tiek, kiek norime, negausime, tad bandėme skaičiuoti, kiek reikėtų lėšų bent minimaliausiems, būtiniausiems darbams. Išėjo maždaug milijonas litų, bet iki šiol esame gavę tik apie 700 tūkstančių. Vyriausybė žadėjo skirti ir daugiau, tik ar gausim, ir kada - nežinau", - dėstė A.Damijonaitis.

Ir jis, ir meras Juozas Bertašius ne kartą važiavo į Vilnių kalbėtis tiek su Seimo pirmininku, tiek su Vyriausybės vadovu dėl pinigų Kudirkos Naumiesčiui sutvarkyti, bet... "Jau pabodo tas keliaklupsčiavimas. Lyg sau prašytume kažkokios išmaldos. Juk tai visos Lietuvos reikalas. Čia V.Kudirkos gyventa, čia dirbta, čia jis ir ilsisi. Jo vardu pavadintas pats miestas, o pinigų nėra net aplinkai sutvarkyti", - nusivylęs kelionėmis po šalies valdžios koridorius kalbėjo Šakių rajono mero pavaduotojas.

Klėtelė - tarp dangaus ir žemės

Sūduvoje yra ir daugiau V.Kudirkos atminimui svarbių vietų. Vilkaviškio rajone, Paežerių kaime, stovi šimtametė, kadaise Kudirkams priklausiusi medinė klėtis. Po skandalo, kilusio pavasarį, kai elektros energijos tiekėjai už skolas buvo nutraukę elektros tiekimą, lempos klėtyje vėl šviečia.

Bet tik retkarčiais, nes lankytojų kaip niekad reta. "Klėtelės būklė nėra avarinė, gal tik stogą reikėtų perdengti, mat senasis jau nelabai laiko. Tačiau būtinybės tai daryti kol kas nėra", - sakė Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas.

Anot jo, būtų gerai sutvarkyti ir atnaujinti ekspozicijas, nes šios nekeistos dar nuo klėtelę įkūrusio V.Kudirkos atminimo puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laikų. Tačiau muziejus nei pinigų tam turi, nei daryti tai gali - klėtelė vis dar yra privačių asmenų nuosavybė, o muziejininkai joje - tik neoficialūs kampininkai.

"Prieš keletą mėnesių buvome sutarę su visomis trimis sodybos paveldėtojomis, kad jos leis muziejui naudotis klėtele pagal panaudos sutartį. Net buvo parengta ir pati sutartis, teliko ją pasirašyti. Tačiau netikėtai mirė viena paveldėtojų. Dabar vėl nežinau, kaip bus", - teigė A.Žilinskas. Jis vylėsi, kad praėjus palikimui priimti būtinam terminui vėl pavyks susitarti su buvusios Kudirkynės savininkais.

Tam tikrų vilčių, kad pasiseks išsaugoti ir pačią klėtelę, ir jos eksponatus, tebėra. Neseniai muziejus puse prižiūrėtojos etato įdarbino paveldėtoje sodyboje gyvenančią moterį, kuri priims ne tik pavienius lankytojus, bet ir prižiūrės klėtelės aplinką.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas V.Puida sakė, kad miesto tvarkymo darbų dar apstu, tik pinigų nelabai yra.