Pareiškime pabrėžiama, kad pastarasis atitinkamų jėgų žygis yra ypač pavojingas ir žengtas didėjančio pavojaus metu.
"Tai pastanga per Konstitucinį Teismą kvestionuoti NATO solidarios gynybos principą, jei Lietuva būtų užpulta savo teritorijoje. Priėmus 31 Seimo nario nuostatą, Rusijos įsiveržimo atveju NATO net neturėtų teisės ginti Lietuvos žemės, jūros ir oro erdvės. Kadangi iniciatorių pavardės ir partinė priklausomybė yra viešos, iš to tik tiek naudos, kad kvislingai apsinuogina iš anksto", - rašoma pareiškime.
ELTA primena, kad 31 Seimo narys prašo Konstitucinio Teismo (KT) ištirti Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatų konstitucingumą. Jie mano, jog Konstitucijoje nėra nurodyta, kad vykdant kolektyvines gynybos operacijas į Lietuvą galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai, ir jie galėtų būti naudojami Lietuvos teritorijoje. Parlamentarai antikonstituciniu laiko Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį Seimas priėmė 2002 m. sausio 15 d.
KT pritarus tokiai nuostatai, Lietuva negalėtų pasikviesti į pagalbą sąjungininkų pajėgų.
Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar ginčijamomis įstatymo nuostatomis nėra suteikiami Respublikos Prezidentui Konstitucijoje nenumatyti įgaliojimai, kuriais ribojamos konstitucinės Seimo galios.
Grupės parlamentarų teigimu, Konstitucijoje nėra numatyta jokių Vyriausybės ar krašto apsaugos ministro įgaliojimų priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų siuntimo į pratybas ir kitus renginius užsienyje, todėl tik Seimas gali priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
Pasak jų, antikonstitucinė yra ir įstatyme įtvirtinta nuostata, jog "NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliniai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose".
Kreipimąsi į KT pasirašė 31 Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, Valstiečių liaudininkų frakcijų Seime atstovas.
Vienas iš kreipimąsi pasirašiusių partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis panašius kaltinimus pareiškusiam liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui pagrasino teismu.
Pasak frakcijos seniūno, ir Lietuvos narystė NATO, ir jos narystė Europos Sąjungoje šiandien yra tie dalykai, dėl kurių negali būti jokių abejonių. "Už tuos dalykus mes pasisakėme ir toliau pasisakysime, tačiau jeigu norime gyventi teisinėje valstybėje, niekas negali uždrausti bandyti išsiaiškinti, ar valstybėje galiojantys įstatymai atitinka jos Konstituciją", - sako V. Mazuronis.
V. Mazuronis pabrėžia, kad frakcijos nariai iš tiesų pritarė kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, siekdami išsiaiškinti, ar įstatymuose užfiksuota nuostata, suteikianti galimybę užsienio valstybėms Lietuvoje dislokuoti savo kariuomenę, neprieštarauja Konstitucijai. "Tačiau tai du skirtingi dalykai, ir nereikia jų plakti į viena. Tokios politinės aritmetikos kitaip kaip sąmoningu šmeižtu pavadinti negaliu", - sakė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas.
