Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Gediminas Viederis šį kaltinamojo prašymą patenkino. Netrukus įrašą peržiūrėjęs jaunuolis pareiškė savęs nematąs, todėl jo advokatė teismo paprašė paskirti vaizdo įrašo ekspertizę – esą tegul ekspertai pasako, ar prokurorai iš tikrųjų įraše užfiksavo S. Žeimio veidą.
Kad nekiltų jokių abejonių, teismas nusprendė įrašą patikėti ekspertams, tačiau prieš tai nutarė išklausyti ir kaltinamojo versiją.
Vienoje sostinės kolegijoje studijuojantis S. Žeimys teisme aiškino, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną su kaimynu Edgaru buvo Sereikiškių parke, kai pamatė link Gedimino prospekto einančią grupę žmonių su trispalvėmis.
„Nusprendėme prisijungti, tačiau su draugu ėjome eisenos gale, - teisme kalbėjo S. Žeimys. – Visi dainavo dainas ir mes prie jų prisijungėme. Gal ir aš dainavau, tiksliai negaliu pasakyti, tačiau noriu pabrėžti, kad niekam nenorėjau išreikšti nepagarbos".
Vaikinas aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai esą jį privertė prisipažinti dalyvavus eitynėse, už tai žadėdami, kad byloje jis bus tik liudytojas.
„Nemanau, kad padariau nusikalstamą veiką, už tai turėčiau būti patrauktas tik administracinėn atsakomybėn", - sakė S. Žeimys.
Jeigu ekspertai nustatys, kad studentas iš tikrųjų dalyvavo eitynėse ir kartu su kitais jaunuoliais skandavo šūkius bei dainavo garbės nedarančias dainas, jam už tautinės nesantaikos kurstymą gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Tiesa, Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas S. Žeimiui jau buvo skyręs beveik 3 tūkst. litų baudą, tačiau kaltinamasis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir paprašė bylą nagrinėti viešame posėdyje. Manoma, kad jaunuolis tikisi, jog jam bus skirta švelnesnė bausmė.
Po eitynių pakeitė išvaizdą
Tuo tarpu valstybinį kaltinimą palaikanti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Valentina Strokinienė nemano, kad dėl S. Žeimio reikėjo atlikti vaizdo įrašo ekspertizę.
„Jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, o ir dabar lyg neneigia dalyvavęs eitynėse", - pabrėžė prokurorė. Beje, daugelis eitynėse dalyvavusių jaunuolių prasidėjus ikiteisminiam tyrimui smarkiai pakeitė savo išvaizdą.
Pasak V. Strokinienės, tyrimas dėl nesantaikos kurstymo per skustagalvių eitynes pastaruoju pasistūmėjo į priekį ir teismui bene kasdien yra išsiunčiamos naujos bylos.
„Išsiaiškinome, kad eitynės Gedimino prospekte buvo suplanuotos iš anksto, apie tai iš anksto pranešta vienoje internetinėje svetainėje", - sakė prokurorė.
Pasak jos, kai kurie eitynių dalyviai yra nubausti administracine tvarka – už nesankcionuotą mitingą, nes pamatę žygiuojančius jaunuolius tiesiog prie jų prisijungė.
DELFI primena, kad kovo 11-ąją eitynes sostinės centre surengę maždaug 200 jaunuolių nešėsi svastikomis ir kaukole išmargintą vėliavą, mojavo Lietuvos trispalvėmis, Latvijos vėliava. Šalia važiavę policininkai eitynių dalyviams per mikrofoną liepė trauktis nuo važiuojamosios dalies ir filmavo eiseną.
„Žydai – lauk", „Viens, du, trys su puse, graži Lietuva be rusų", „Lipo žydai kopėčiom", – šūkius skandavę ir dainas dainavę eitynių dalyviai, prokurorų nuomone, išreiškė nepagarbą bei sukėlė priešišką ar niekinamą nusistatymą prieš kitas tautas, rases, etnines ar kitokias žmonių grupes, be to, tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą.
Skinų eitynėmis pasipiktino šalies vadovas Valdas Adamkus ir daugelis politikų, kurie skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis gatvėmis įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.
Teisme yra nagrinėjama dar vieno eitynių dalyvio - Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-ojoje rinktinėje tarnaujančio Pauliaus Peciulevičiaus byla. Jis taip pat nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir paprašė bylą nagrinėti viešame posėdyje.
