aA
Vyriausybė, neatsižvelgusi į prezidento Valdo Adamkaus siūlymus, vėl teiks Seimui svarstyti „visuotinio sekimo direktyva“ vadinamą eurointegracinį Elektroninių ryšių įstatymą, kuriuo stacionaraus ir mobiliojo telefono ryšio paslaugas teikiančios bendrovės savo lėšomis įpareigojamos saugoti tam tikrą informaciją apie abonentus, reikalingus nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslams.
Seklys, STT, kyšis - karikatūra
Seklys - karikatūra
© DELFI
Trečiadienį vykusiame posėdyje ministrų kabinetas pritarė patobulintam teisės akto variantui – jame nebekalbama apie duomenų saugojimą 12 mėnesių sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų atvejais, o paliekamas minimalus 6 mėnesių terminas.

Tačiau Seimui teikiamame projekte nebus prezidento V. Adamkaus išsakytų siūlymų, jog duomenis saugoti privalančioms bendrovėms išlaidos turėtų būti kompensuotos iš valstybės biudžeto.

Pernai rugsėjį minimo teisės akto pataisas Seimas buvo jau priėmęs, tačiau prezidentas pasinaudojo veto teise, nes manė, jog stacionaraus ir mobiliojo telefono ryšio paslaugas teikiančioms bendrovėms yra užkraunama nepagrįsta finansinė našta – reikalaujamus duomenis saugoti savo lėšomis.

Prezidentas pasiūlė nustatyti, kad valstybės lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos už įrangą, reikalingą minėtiems duomenims saugoti. Mat esą valstybė negali įpareigoti privačių ūkio subjektų rūpintis valstybės saugumu savo lėšomis.

2008 m. sausį parlamentarai, pasipiktinę prezidento nuolaidžiavimu ryšio operatoriams, nepritarė šalies vadovo siūlymams, tačiau nusprendė, jog taisyti įstatymą vis tiek reikia.

Bet Vyriausybė, iš naujo teikdama įstatymą Seimui, nutarė neatsižvelgti į prezidento išsakytas pastabas. Susisiekimo ministerijos siūlyme Vyriausybei rašoma, jog ministerija pakartotinai apklausė didžiuosius elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjus ir „nė vienas iš jų neįvardijo net apytikslės papildomų kaštų sumos, susijusių su (...) direktyvos nuostatų įgyvendinimu, todėl į įstatymo projektą neįrašyta nuostata dėl iš įstatymo kylančios ekonominės naštos kompensavimo iš valstybės biudžeto“.

Pakartotinai svarstyti teikiamo teisės aktas reglamentuoja, kada, kur, kiek laiko ir su kuo žmogus kalbėjo telefonu, kam ir kada rašė trumpąsias žinutes. Taip pat būtų kaupiama informacija apie abonento buvimo vietą ryšio metu, duomenys apie neatsakytus skambučius, o ateityje – ir iš kokio kompiuterio bei kam žmogus rašo elektroninius laiškus.

Visi šie duomenys turi būti saugomi 6 mėnesius, o sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų atvejais – 12 mėnesių. Šiuo metu operatorius duomenis turi saugoti 3 mėnesius, nors kai kuriais teisės aktais šis terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisomis į Lietuvos teisę norima inkorporuoti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) Duomenų saugojimo direktyvą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.