„Rekonstruojant pastatą, buvo neišlaikytos minimalios priešgaisrinės pastatų normos. Dabar ieškoma priemonių, kurios padėtų, užtikrintų tiek šių namų gyventojų, tiek aplinkinių žmonių saugumą“, – aiškina senelių globos namų administratorius Patrikas Skrudupis.
Kol pareigūnai aiškinasi, kaip ištaisyti klaidas, gyventojai senelių namų kaimynyste piktinasi.
Šalia gyvenantys žmonės tikina esą prieš keturiolika metų pradėtų statybų iniciatoriai jų nuomonės neklausė.
„Nei paklausė ko, nei parašų rinko, nieko. Numojo ranka, ir viskas“, – kalba Vincenta Ilevičienė.
„Atėmė saulę nuo Pietų, mes jos nematom. O ką sakyt? Negi prieš religiją, kaip sakant, – čia kunigai numatė tą vietą statytis“, – priduria Jonas Ilevičius.
Kurijai paprašius, pernai miesto savivaldybė tapo senelių namų dalininkė ir skyrė 3,5 mln. Lt statyboms. Jos atstovai sako suprantantys pastato nepatrauksią, todėl ėmęsi ieškoti išeičių, kad jis būtų pradėtas eksploatuoti.
„Yra numatyti aliuminiai (priešgaisriniai) langai, iš kitos pusės sieną reikia pakelti, kai kas iš gyventojų stogą pasikėlė – reikia sužeminti, ir iš medinio padaryti jį iš priešgaisrinių medžiagų“, – aiškina Panevėžio savivaldybės Statybų ir statinių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Eidrigevičius.
Pasak specialistų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komisijos taip pat prašoma leisti senelių namus ir šalia jo esančius gyvenamuosius namus vertinti kaip vieną pastatą – tuomet atstumo tarp jų nebūtų paisoma.
Ar patvirtinti šią ir kitas priemones, komisija spręs šią savaitę.
Pasak senelių namų administratoriaus, jei pavyks išspręsti šią problemą, senelių namai gali atsidaryti jau šį rudenį.
