SAUGOMOS TERITORIJOS ir nuosavybė
Konstitucijos 23 straipsnis užtikrina, kad „nuosavybės teises saugo įstatymai”. Bet ar tikrai esame savo žemės savininkai? Priešingai negu Konstitucija apie nuosavybės teisę skelbia LR Saugomų teritorijų įstatymas: parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo negalima dalyti dalimis nei parduodant, nei dovanojant, nei… Kitaip sakant, jei tokiame sklype yra du svetimi savininkai, jie „suženijami” amžiams, net po mirties!
Lietuvoje yra 4 valstybiniai, 5 nacionaliniai rezervatai, 30 regioninių parkų ir daugiau kaip 200 draustinių. Parkai įkurti 1992 metais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemai saugoti. Saugomų teritorijų plotas užima apie 12% visos Lietuvos teritorijos (785 tūkst. ha).
VALSTYBĖ ir Kvailelis-Legalusis
Reali nereali istorija Pavilnių regioniniame parke. Vienas namų valdos sklypas. Vienas gyvenamosios paskirties namas. Trys savininkai. Padalinti sklypo į tris privačios nuosavybės dalis negalima, kadangi šis sklypas yra regioninio parko teritorijoje.
Kažkada valstybė buvo vienos iš trijų dalių savininkė ir ją pardavė, nors galėjo neparduoti ir, panaikindama savo dalį, savininkų skaičių sumažinti bent iki dviejų. Bet valstybei svarbiau „uždirbti”, na ir kas, kad ji pati prieš savo interesus padaugino savininkų skaičių „nedalijamame” sklype.
Ačiū Dievui, atsirado Kvailelis-Legalusis, vienas iš likusių dviejų savininkų, kuris nupirko valstybės dalį. Savininkų liko tik du.
Supratęs, kad pagal įstatymus tokia nuosavybe disponuoti negali, Kvailelis-Legalusis siūlėsi pirkti likusią dalį iš kito savininko, pavadinkime jį Gudruoliu-Nelegaliuoju. Bet šis užsispyrė ir neparduoda.
Gudruolis-Nelegalusis, pasistatęs dar vieną (neįteisintą, žinoma) namą minėtame sklype, rodo špygą abiem: ir savininkui Kvaileliui, ir valstybei, kuri jau šešti metai nepajėgia to namo nugriauti.
Štai LR Saugomų teritorijų įstatymo 33 straipsnis nurodo, kad pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių įstatymo laikymąsi, gali būti traukiami atsakomybėn. Jie veiksmų „imasi” …, ir, kai Kvailelis-Legalusis klausia apie savo konstitucinę teisę į nuosavybę, iš visų pareigūnų gauna „velnių”, geriausiu atveju - nieko nereiškiantį laišką.
Pritrūkęs kantrybės ir negalėdamas savo nuosavybe naudotis, Kvailelis-Legalusis siūlo Nelegaliajam - jei nenori parduoti savosios, pirkti jo dalį, tikėdamasis išsivaduoti iš valstybės sukurtų pinklių. Žinia, Gudruolis-Nelegalusis dar tiek teisių šioje šalyje turi – jis nenori nei pirkti, nei parduoti, nei savo nelegalaus pastato nugriauti.
Kvailelis-Legalusis bando savo dalį parduoti tretiesiems asmenims, bet nepavyksta, nes ši „nuosavybė” visai nėra nuosavybė. Apie tokią „nuosavybę” Konstitucijoje, matyt, buvo pamiršta užsiminti.
Ir sėdi tas Kvailelis ant kelmo „savo žemėj”, dūmoja, kiek tokių Kvailelių-Bendrasavininkių dar yra Lietuvoje. Tūkstančiai, šimtai tūkstančių?
VALDININKAI negerbia Konstitucijos ir sąžiningųjų
Parko direktorė, gaudama algą iš to Kvailelio mokamų mokesčių, sako: tegu tie bendrasavininkiai išsišaudo (!). Kita pareigūnė (nors, regis, nekvaila ir sąžininga) pataria nedaryti nieko, nes, matyt, tokia Dievo valia… Tokiu būdu, matyt, yra realizuojamas 5 Konstitucijos straipsnis „Valdžios istaigos tarnauja žmonėms”. Aplinkos ministras plakatuose giriasi priverčiąs valdžią dirbti. Klausimas tik kurią valdžią priverčia? Juk pats yra valdžioje...
Namų valdą dalinti į dalis parkuose neleidžiama, kad vietoj vieno neatsirastų du namai (nors savininkai – du). Kvailelis-Legalusis todėl negali atsidalyti savo dalies, nes tai „pažeistų viešąjį interesą”. O štai Gudruolis-Nelegalusis turi dvi nuosavybes: dalį bendroj lūšnoj ir nelegalų atskirą namelį, ir gyvena abiejuose!!! Ir „nepažeidžia” nei visuomenės intereso, nei ekosistemos…
Moralas: ši „pasaka” yra apie tai, kad valstybė tarnauja žmogui, kad nuosavybė neliečiama, kad įstatymai gerbiami…
Kvailelis-Legalusis supranta, kad Gudruolis-Nelegalusis turi teisę nepirkti, turi teisę neparduoti. Ir įstatymus bei pareigūnus „išdūrinėti” tikriausiai taip pat.
O va štai valstybė ar turi teisę apgaudinėti ir/ar nevykdyti savo funkcijų? Jei visuomeninis interesas svarbu, tai kas tuomet jis pats, Kvailelis-Legalusis, šio intereso pinklėse? Ir kodėl Gudruolis-Nelegalusis turi daugiau nuosavybės negu yra dokumentuose? Juk pagal 29 Konstitucijos straipsnį visi asmenys yra lygūs!
Net jei įstatymai netobuli, taisytini, dar blogiau yra kai pati valstybė jų nesilaiko.
Kyla ir daugiau klausimų: jei valstybė gerbia piliečius, kodėl juos apgaudinėja parduodama „nuosavybę”, kuri realiai nėra nuosavybė?
-Bet kodėl valstybė negerbia savo piliečių?,- klausia Kvailelis-Legalusis. Negerbia tų, kurie elgiasi teisėtai?
KEISKIME įstatymus, kurie prieštarauja KONSTITUCIJAI
Tie sąžiningieji ir sako: nebalsuosiu – nėra už ką. Kai kas sako, kad atėję į Seimą, panaikins perdėtą valdžios kišimąsi į žmogaus nuosavybę.
O ką daryti Kvaileliui-Legaliajam?
Pagal Konstituciją (23 str.), nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant. Tad, jei ta žemė tiek svarbi visuomenės poreikiams (pvz. rekreacijai ir turizmui arba aplinkosauginiam švietimui?!), matyt, belieka viena išeitis - kad valstybė taip „vertingą” žemę atsiimtų iš Kvailelio, o šis, užuot sėdėjęs ant kelmo ir verkęs, įsigytų žemę kitur.
Tad balsuoti reikia už tuos, kurie gerbia privačią nuosavybę!
