aA
„Hands off Georgia!“, „Ruki proč ot Gruziji!“, „Gruzijos laisvė yra Lietuvos laisvė“, - skelbė prie Seimo susirinkę mitinguotojai, kurie reikalavo patraukti Rusijos karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos, įskaitant ir separatistinės Pietų Osetijos regioną. Keliatūkstantinėje minioje žmonės buvo apsisiautę raudonai baltomis Gruzijos vėliavomis, o kalbančiųjų ant scenos žodžius kaskart nutraukdavo plojimai, šūksniai „Gruzija!“ arba „Gėda!“, jei kalbėta apie Rusijos puolimą.
Mitingas prieš Rusijos agresiją Gruzijoje
Mitingas prieš Rusijos agresiją Gruzijoje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Minia prie Seimo susirinko atžygiavusi iš Vilniaus Arkikatedros, kur buvo laikomos mišios už Gruzijos laisvę, dauguma susirinkusiųjų dėvėjo baltus drabužius, simbolizuojančius taiką, mitingo vietoje grojo gruziniška muzika.

A.Kubilius: kas bus kitas Rusijos grobis?

„Tegyvuoja laisva ir galinti spręsti savo likimą Gruzija. Mes atėjom, nes mes dar gali ir galim todėl, kad šiandien Gruzija kariauja karą ne tik už savo teisę eiti taikos keliu, bet ir už mūsų teisę eiti taikos keliu. Gruzijos laisvė yra Lietuvos laisvė. Nebus Gruzijos laisvės iškils klausimas, kas kitas. Ukraina, Moldova ir po to Lietuva, ar ta tvarka bus kokia nors kitokia“, - nuo scenos palaikymo žodžius Gruzijai kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius.

Konservatorių lyderis Pietų Kaukaze įsiliepsnojusį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos pavadino klaidingo Vakarų valstybių dialogo su Rusija pasekme, nes esą santykiuose su šia valstybe Vakarai nematė ar apsimetė nematą realios situacijos. Pasak A. Kubiliaus, JAV, Prancūzijos, Italijos bei Vokietijos vadovai privalo pasiekti, kad Rusija patrauktų iš Gruzijos teritorijos savo pajėgas, kad ir kaip jos besivadintų – taikdariais ar kaip kitaip.

A. Kubilius pabrėžė, jog tinkama atsakas į krizę apima ir NATO narystės pasiūlymą Gruzijai, nes esą dabar akivaizdu, kad Rusija kovoja ne tik propagandinėmis priemonėmis ar pasitelkusi energetinius resursus, bet kovoja ir už teritoriją – o tai turėtų kelti susirūpinimą ir Lietuvai, kuri ketino atsisakyti šauktinių kariuomenės ir pereiti prie profesionalų.

V.Landsbergis: pasauliui gresia „šunuodegiavimas“

Atsiliepdamas į neryžtingą didžiųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių poziciją, europarlamentaras Vytautas Landsbergis paskelbė, kad pasauliui gresia „šunuodegiavimas“ – tai yra baimė pykdyti Rusiją, nesvarbu, kaip ši besielgtų. Jis negailėjo kritikos nei ES valstybėms, nei jų vadovams, nei pavieniams asmenims, kurie, šalia Rusijos, kritikuoja ir pačios Gruzijos veiksmus, nes pastaroji, motyvuodama provokacijomis pasienyje su separatistine Pietų Osetija naktį iš rugpjūčio 7 į 8-ąją įvedė pajėgas į atsiskirti siekiantį regioną.

„Pasauliui gresia globalinis šunuodegiavimas. Mes ir Lietuvoje matom, girdim balsų – „Oi, gal nereikia kritikuoti Rusijos, gal negražu“. Jau girdėjau, kad Lenkijoje kritikuoja prezidentą Lechą Kaczynskį, kad šis per griežtai kritikavo Rusiją. Pataikūnų balsai arba šunuodegiaujantys balsai, gal senų komunistų, kai kurie jau apsireiškė... Kaip elgsis Europos valstybės, ir didžiosios ir ES valstybės, dar neaišku. Ar nepateks į šitą liūną, kurį Rusija užtaisė visam pasauliui: „Va, dabar mes ant jūsų dirbsim, o jūs laižysit ir šunuodegausit. Ir tai vyksta!“, - pasipiktinimo neslėpė europarlamentaras, buvęs konservatorių lyderis V. Landsbergis.

Jam kalbant, žodžius nuolat nutraukdavo griausmingi plojimai bei šūksniai „Gruzija!“.

Po V. Landsbergio į sceną užlipo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis, kurį minia pasitiko skanduodama ir mojuodama vėliavomis.

„Jei nebūčiau gimęs gruzinu, aš norėčiau būti tik lietuviu“, - dėkojo lietuviams ir pridūrė, kad Lietuva bei jos vadovai savo parama sustabdė antrojo Molotovo-Ribbentroppo pakto, padalijusio Europą 1939-aisiais, sudarymą.

Ambasadorius kalbėjo gruzinų kalba, jo žodžiai buvo verčiami į lietuvių kalbą. Pasak, G. Kerdikošvilio, jis taip nusprendė specialiai, norėdamas atiduoti pagarbą savo valstybei. Po ambasadoriaus kalbos ant scenos stovėję konservatorių politikai užtraukė „Palinko liepa šalia kelio“ bei kitas dainas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.