aA
Prostitutė, pinigai, uždarbis, prostitucija
© Corbis
Kanados žurnalistas Jeetas Heeras teigė, kad politikai tikriausiai lankosi pas prostitutes reguliariai. Kitame jo straipsnyje taip pat buvo teigiama, kad būtų geriau, jei prostitucija būtų laikoma normaliu darbu ir ji būtų legalizuota.

Dar prieš E.Spitzerio skandalą Davidas Aaronovičius, Londono „Times“ laikraščio žurnalistas, teigė, kad nėra nieko bloga, jei suaugusieji parduoda lytinius santykius. Britanijos lyderiai pradėjo svarstyti, kaip būtų galima pakeisti įstatymus, susijusius su prostitucija, tačiau bent kol kas jokių pokyčių nesiimama daryti.

Daugybė straipsnių anglakalbių šalių spaudoje pasipriešino bet kokiam prostitucijos legalizavimui. Sausio 19 d. „Times“ pristatė knygą, neseniai išleistą Prancūzijoje. 19 metų mergina, pasivadinusi Laura D., joje pasakoja savo istoriją.

Mergina už savo pirmuosius studijų metus universitete mokėjo dirbdama prostitute ir parašė knygą, norėdama perspėti kitas nesekti jos pavyzdžiu. Pagal „Times“, ji šioje knygoje pasakoja apie visus patirtus nemalonius dalykus, pirmiausiai pabrėždama, kad prostitucija yra finansiniu vyravimu grįsti santykiai. Ji taip pat teigė, kad nutraukus šią veiklą buvo sunku užmegzti artimesnius ryšius su priešinga lytimi.

Janice Turner vasario 23–iosios „Times“ teigė, kad dauguma moterų, įsitraukusių į prostituciją, nori iš jos ištrūkti. Legalizuotus viešnamius Olandijoje ji pavadino organizuotų nusikaltimų, narkotikų prekiautojų bei kontrabandininkų magnetais. Legalizuotų viešnamių padėtį Nevados valstijoje ji apibūdino kaip ne ką geresnę. Ten su daugybe moterų elgiamasi nepaprastai žiauriai.

Tuo tarpu kovo 13–ąją Kanados „National Post“ laikraštyje pasirodė Barbaros Kay (Barbaros Kay) atsakymas į Jeeto Heerio straipsnį, kuriame pažymima, kad prostitucija jokiu būdu nėra normalus darbas. „Prostitutės daro tai, kas fundamentaliai nužmogina siekiant patenkinti instinktus ir tikrai „geresniame pasaulyje“ būtų pakeista į žmogaus orumą saugančius santykius.“ „Savo kūno pardavimas nėra ta veikla, kuria reikia ar galima didžiuotis. Mes, žmonės, esame psichologinės būtybės. Moters savigarbos jausmas yra nekintamai susijęs su jos seksualiniu elgesiu.“

Aukos

Taip sutapo, kad kaip tik nuskambėjus E.Spitzerio skandalui Didžiojoje Britanijoje buvo išleista knyga, nagrinėjanti politikos ir prostitucijos ryšį. Knygoje „Prostitucija ir politika“ Rogeris Matthews (R.Metjus) pateikia išvadas apie prostituciją, padarytas per dvidešimt studijų metų. Matthews, Londono „South Bank“ universiteto kriminologijos profesorius, nurodo daugybę esminių prostitucijos ir jos legalizavimo trūkumų. Jis teigia, kad kai kurie, siekiantys dekriminalizuoti prostituciją, ją laiko aukų neturinčiu nusikaltimu. Autoriaus manymu, tai yra labai paviršutiniškas teiginys.

Matthews teigia, kad žmonės, įtraukti į prostituciją, ypač moterys, einančios į gatves, yra iš visų labiausiai nukentėjusi grupė. Daugybė į prostituciją įsitraukusių ar įtrauktų moterų patyrė daug smurto ir pozityvaus dėmesio stokos, dauguma jų yra narkomanės. Jis atkreipia dėmesį, kad apskaičiavimai skiriasi, tačiau įvairiose šalyse atliktos studijos atskleidė, kad 50–90 procentų prostitučių vaikystėje patyrė išnaudojimą ar atstūmimą.

Kaip grupė jos taip pat dažniau yra benamės, bedarbės bei skursta. Jos yra pažeidžiamos ir prastai save vertina, dėl to nesipriešina būti išnaudojamos tų, kurie jas rengia prostitucijai.

Visiškai priešingai tiems, kurie teigia, kad prostitucija yra tiesiog laisvas moters pasirinkimas ar priemonė moterų išsilaisvinimui, Matthews pažymi, kad dauguma moterų daro tai, kad patenkintų narkotikų ar kitus skubius poreikius. Autorius taip pat cituoja tyrimo duomenis, pagal kuriuos net 10–15 procentų moterų yra sąvadautojų verčiamos pardavinėti savo kūną.

Žiniasklaida dažnai pateikia pagražintą prostitucijos vaizdą, ji romantizuojama, tačiau pagal Matthews „už nepriklausomybės ir autonomijos fasado yra daugybė nusivylusių moterų, kurių savivertė nuolat nyksta“. Tai problema, kuri ypač sunkėja šioms moterims senstant, nykstant jų grožiui.

Paviršutiniškumas

Prostitucijos legalizavimas, einantis kartu su jos išvedimu iš gatvės, gali pasirodyti tinkamu žingsniu siekiant spręsti įvairius su prostitucija susijusius klausimus, tačiau šis sprendimas gali atrodyti patrauklus tik iš pirmo žvilgsnio.

Matthews, remdamasis Australijos Viktorijos valstijos patirtimi, parodo, kad prostitucijos legalizavimas ne tik lėmė didelį viešnamių skaičiaus išaugimą, bet ir padidėjusį nelegalios prostitucijos mastą.

„Darbo“ sąlygos daugumai moterų legalizavus prostituciją nei kiek nepagerėjo, o moterų, priklausančių nuo sąvadautojų, padaugėjo. Smurtas prieš moteris – kita bėda, siejama su prostitucija – šią legalizavus tik išaugo.

Tokios pačios problemos iškilo ir Olandijoje, dėl to Olandijos vyriausybė uždarė nemažai legalių viešnamių. Vokietijoje, kitaip nei tikėtasi, legalizavus prostituciją ne tik nesumažėjo moterų, prekiaujančių savimi gatvėse, bet jų dar smarkiau padidėjo.

Nemažai prostitucijos legalizavimo šalininkų teigia, kad su legalizavimu vykdoma prostitučių sveikatos apžiūra būtų geras ir reikalingas žingsnis. Tačiau Matthews savo studijoje teigia, kad iš jos iš tiesų būtų nedaug naudos – tokios apžiūros nebūtų vykdomos jų klientams. Tokiu atveju sveikatos apžiūros turėtų nedaug naudos, o saugumo jausmas – melagingas.

Parengta pagal www.zenit.org