- Jeigu šiųmetinius stojimus lyginsime su buvusiais prieš ketverius metus, kai Lietuva įstojo į ES, tarp populiariausių programų taip pat buvo ekonomika ir teisė. Tačiau tarp populiariausių programų buvo ir informatika, anglų filologija, žurnalistika, kurių seniai tarp populiariausių nebėra. Kai šnekame apie populiarumą, postūmiai yra gana aiškūs.
Populiariausi – ekonomika, teisė, medicina
- Šįmet gauti 33 tūkstančiai 437 prašymai studijuoti, būsimiems studentams paruoša apie 30 tūkstančių studijų vietų. Ar, matant tokius duomenis, stojimus į aukštąsias dar galima vadinti konkursu?
- Yra studijų programų, į kurias konkursai labai aukšti: ekonomika, teisė Vilniaus universitete (VU). Trečia pagal populiarumą – medicina Kauno medicinos universitete (KMU). Šįmet stoti į mediciną pirmu numeriu pageidavo 448 stojantieji. Aukštai laikosi statybos inžinerija Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – pagal pageidavimų studijuoti skaičių ji atsidūrė šeštoje vietoje.
Tai yra didžiuliai konkursai. Tačiau prieš ketverius metus konkurencija buvo gerokai didesnė - juk ir į ekonomiką VU 2004 m. pirmu pageidavimu gauti 1 tūkstantis 444 prašymai. Šįmet tokių – 782. Bet tai rodo ir tam tikrą sklaidą - stojantieji nežiūri vien populiariausių specialybių, bet atsižvelgia ir į įsidarbinimo galimybes. Akivaizdus postūmis – medicina KMU. Juk 2004 m. medicina KMU pagal populiarumą teužėmė 24-ąją vietą.
- Šįmet pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus pastebėta, kad norinčiųjų studijuoti sumažėjo. Kas lėmė šį sumažėjimą?
- Tačiau mane nudžiugino gerokai padidėjusi stojančiųjų motyvacija. Vis daugiau asmenų įstoja pagal pirmą pageidavimą arba net prašymuose rašo vieną pageidavimą. Kitaip sakant, jeigu neįstoju čia - kitur nereikia. Jeigu pernai buvo apie 1000 stojančiųjų, rašiusių vieną pageidavimą, tai šįmet tokių buvo 5000.
Manau, prie to prisidėjo sumaištis, atsiradusi po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Iki šiol sumaištis aukštojo mokslo sistemoje nesibaigusi. Stojančiųjų sumažėjo ir dėl realiai neprasidėjusios aukštojo mokslo reformos.
Kita priežastis – per daug neigiamas aukštojo mokslo įvaizdis visuomenėje. Kritikos reikia, bet kiek anksčiau aukštasis mokslas buvo per didelis autoritetas ir beveik nekritikuojamas, tiek dabar svarstyklės persvertos į kitą pusę ir kritika perdėta. Aukštosios mokyklos tiek nenusipelno, kiek yra kritikuojamos. Taigi irgi varo žmones į užsienį.
Neneigiu, kad išvažiuoja gabiausi. Bet išvažiuoja ir tie, kurie nėra labai gabūs ir žino, kad šansų įstoti į valstybės finansuojamas vietas arba nėra, arba yra ten, kur jie tikrai nepastudijuos – technologiniuose, fiziniuose arba biomedicinos moksluose. Jeigu leidžia materialinės sąlygos, išvažiuoja vidutiniokai ir žemiau vidutinybių.
Mažiausiai motyvuoti įstoja į VPU ir LŽŪU
- Dabartinės stojimo į aukštąsias mokyklas sistemos kritikai teigia, kad ji skatina stoti bet kur, o ne į norimą specialybę.
- Įdomu, kokiu pageidavimo prioritetu aukštosios mokyklos studentus pakvietė. Čia lyderis – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Šioje aukštojoje mokykloje beveik visi pakviesti studijuoti pirmu pageidavimu. Jie motyvuoti - stoja ten, arba niekur.
Tarp lyderių – ir kitos specifinės mokyklos: Vilniaus dailės akademija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Toliau rikiuojasi KMU, Lietuvos kūno kultūros akademija, VU.
Štai į politikos mokslus VU valstybės finansuojamose vietose pakvieti 78 stojantieji – visi, šią studijų programą įrašę pirmu numeriu. Su architektūra VGTU – lygiai tas pats. Tai - dvi išskirtinės programos, kur stojančiųjų skaičius labai didelis, ir visi pakviestieji studijų programą įrašė pirmu prioritetu.
Štai skiriasi ir motyvacijos kriterijus stojant į teisę VU ir Mykolo Romerio universitete (MRU). Vidurkis, kokiu pageidavimu pakviesti stoję į teisę VU - 1,16, tuo tarpu MRU – 2,23. Akivaizdu, kam stojantieji teikia prioritetą - rodiklis skiriasi beveik dvigubai VU naudai.
Pagal motyvaciją blogiausios aukštosios mokyklos – Vilniaus pedagoginis universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vidutiniškai į šias mokyklas pakviesti studentai, programas rašę trečiu pageidavimu. Pirmas antras arba nepateko, arba stojo į visai kitą aukštąją mokyklą.
Tačiau šie rodikliai keisis, kai bus sudaromos sutartys. Neabejoju, kad dalis pakviestųjų nepasirašys sutarčių. Gal jie įstos į užsienį.
Technologiniai mokslai nepopuliarūs visoje Europoje
- Po bendrojo priėmimo paaiškėjo, kad 1400 vietų technologiniuose, fiziniuose moksluose liko neužpildytos. Ar tai reiškia, kad per papildomą priėmimą čia sustos žmonės su labai žemais egzaminų įvertinimus?
-Su gerokai žemesniais. Bet dėl to beveik nieko nauja – Europa seniai sprendžia problemą, kad jaunimas nenoriai studijuoja technologinius mokslus. Padėtis Lietuvoje šia prasme – gerokai geresnė, mat procentaliai pas mus į technologinius mokslus stoja gerokai daugiau nei Europos vidurkis.
Tad tas sumažėjimas nėra baisus. Bet kita priežastis, manyčiau, gana rimta. Pagal dabar Seimo priimtą prezidento teiktą įstatymą, gerai besimokančiais laikomi ir už mokslą nemoka tie, kurių balų vidurkis – 8 ir daugiau. Pažiūrėkite, kas darosi technologiniuose moksluose - mes jau srebiame netoliaregiškos politikos vaisius.
Tai yra neįsigilinimas į situaciją, nes akademinės tradicijos tiksliuosiuose bei socialiniuose, humanitariniuose moksluose - visai kitos. Sprendimas daryti visus „lygiais“ duoda savo vaisių jau net per priėmimą.
Jeigu nebus sureaguota, jeigu Seimas nepritars švietimo ir mokslo ministro teikiamai įstatymo pataisai ... Tikiuosi, kad dabartinė stojančiųjų reakcija suveiks teigiamai, o Seimo nariai sureaguos, kad negalima visų kirpti vienodai.
Seniai sakiau, kad aukštojo mokslo aprėptis Lietuvoje akivaizdžiai per didelė. Dėl to kai kur vietos neužpildomos arba nėra konkursų. Dėl to sveikinau ir sveikinsiu tokais iniciatyvas kaip VU, kuris sako, kad priims studijuoti su ne mažesniu nei nustatytu konkursiniu balu. Tai – kryptis, kuria reikėtų judėti. Realybė, kad dėstytojas privalo reaguoti į vidutinį studentą ir tie, kurie ateina „leisgyviai“, tempia žemyn bendrą lygį.
