Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Austrija, Vengrija, Slovėnija, Liuksemburgas, Rumunija yra pasiruošusios nustatyti bendrą procedūrą.
Vokietija, Belgija, Portugalija, Lietuva taip pat svarsto galimybę prisijungti prie iniciatyvos, praneša AFP naujienų agentūra.
„Tarptautinės“ skyrybos sudaro apie 20 proc. visų per metus įvykstančių skyrybų ES.
Kad siūlomus pakeitimus patvirtintų Europos Komisija, naujos nuostatos turi būti patvirtintos dauguma balsų kiekvienoje iš 27 ES narių.
Kritikai sako, kad tokie veiksmai tik paskatintų ES skilimą, ir „dviejų greičių Europos“ atsiradimą, po airių „ne“ referendume dėl „Lisabonos“ sutarties.
„Tokiais veiksmais leistume kelioms Europos Sąjungos narėms judėti į priekį greičiau. Tai nebūtinai toks ES paveikslas, kokį norėtume matyti“, – sakė šaltinis iš šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos būstinės.
Švedai būtų linkę pasilikti savo nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos poros galėtų pasirinkti, kurios šalies teise remtis skiriantis.
Požiūris į skyrybas ES valstybėse narėse labai skiriasi. Antai Maltoje iš viso neleidžiama skirtis.
Galimi bendri sprendimai bus svarstomi liepos 25 d.
