JAV karinių oro pajėgų štabo viršininku netrukus galintis tapti generolas Nortonas Schwartzas, komentuodamas Rusijos laikraščio "Izvestija" paskelbtą informaciją, pareiškė, kad Rusija neabejotinai turėtų užmiršti tokią galimybę.
"Jeigu jie taip pasielgtų, taip būtų peržengta riba, raudona linija Jungtinių Valstijų atžvilgiu", - sakė generolas N. Schwartzas.
"Izvestija" savo straipsnį grindė neįvardytu šaltiniu. "Kol jie įrenginės antiraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje, mūsų strateginiai bombonešiai jau leisis Kuboje", - rašė laikraštis, kurį Kremlius dažnai naudoja neoficialiai informacijai paviešinti. Rusijos gynybos ministerija šios žinios nepatvirtino, tačiau vienaprasmio paneigimo taip pat nebuvo.
JAV Baltieji rūmai informacijos kol kas nekomentuoja, nes nebuvo gauta oficiali Rusijos vyriausybės pozicija. Pentagono atstovas Bryanas Whitmanas pareiškė, kad aptariamas scenarijus yra "hipotetinis ir spekuliacinis".
Užsienio žiniasklaidoje pasirodę pranešimai iškart sulaukė lyginimo su XX amžiaus septintajame dešimtmetyje kilusia Karibų krize. Ji prasidėjo amerikiečiams sužinojus, jog Sovietų Sąjunga slaptai į Kubą atgabeno raketų su branduolinėmis galvutėmis. Tąsyk įtampa į branduolinį karą neperaugo, Sovietų Sąjungos vadovybei sutikus iš Kubos išvežti savo raketas su sąlyga, kad JAV įsipareigos nepulti Kubos ir išveš raketas iš Turkijos. Vykstant Šaltajam karui yra buvę ir daugiau ne tokių didelių įtampos paaštrėjimų dėl sovietų vykdytų bombonešių skrydžių į Kubą.
Nepriklausomas karo ekspertas Aleksandras Golcas interviu laikraščiui "Washington Post" sakė manąs, kad tai tėra Rusijos vykdomas psichologinis karas.
"Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas yra labai karingi žodžiais, bet atsargūs praktiniais klausimais. Jie nežengė jokių žingsnių, kurie gali būti vertinami kaip rimta grėsmė Vakarams, ir nematau priežasties, kodėl tokia grėsmė turėtų būti keliama JAV. Bet jei tai tiesa, tai išties primena Karibų krizę", - teigė ekspertas.
Pastaruoju metu Vašingtono ir Maskvos santykius bene labiausiai temdo amerikiečių noras Rytų ir Vidurio Europoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos elementus. Su čekais dėl radarų įrengimo jau susitarta, gynybines raketas planuojama įkurti Lenkijoje. Rusija teigia, kad tai kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Deryboms sunkiai klostantis, buvo pasirodę pranešimų, jog kaip alternatyva didelius finansinius reikalavimus keliančiai Lenkijai gali būti pasirinkta ir Lietuva. Oficialusis Vilnius tikina, jog derybos su amerikiečiais nevyksta, bet pripažįsta, kad gavusi oficialų pasiūlymą Lietuva jį rimtai svarstytų. Rusai po šių pranešimų iškart prakalbo apie ginkluotės stiprinimą Kaliningrade.
Rusija pastaraisiais metais atgaivino tolimųjų strateginių bombonešių skrydžius į Ramųjį vandenyną ir Atlanto vandenyno šiaurinę dalį.
