Pasak profesoriaus P.Žiliuko, tai gali reikšti kelis dalykus - abiturientai pirmenybę teikia kolegijoms arba išvyksta studijuoti į užsienį. "Nereikia pamiršti ir to, kad šiemet "vėlavo" valstybinių egzaminų rezultatai. Dalis buvusių abiturientų tiesiog galėjo nespėti pareikšti noro studijuoti aukštojoje mokykloje", - įsitikinęs LAMA prezidentas. Norinčiųjų studijuoti mažėjimo tendencija užfiksuota pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus.
Nori susimokėti?
Vykdant bendrąjį priėmimą į universitetus šiemet išryškėjo ir kita svarbi aplinkybė - busimieji studentai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už bet kokios formos - dienines, vakarines ar neakivaizdines - studijas.
Apskaičiuota, kad prašymus studijuoti aukštojoje mokykloje pateikė apie 33 tūkst. abiturientų. Maždaug pusė jų nurodė galintys mokėti už dienines studijas tuo atveju, jeigu jų balų vidurkis nebus pakankamas patekti į valstybės finansuojamą vietą. "Tokių prašymų buvo apie 14 tūkstančių. Pirmą kartą į studijų programas įtrauktos mokamos dieninės studijos. Nežinome, kiek studentų iš tikrųjų sutiks mokėti už mokslą. Galbūt nepatekę į nemokamas vietas, jie apskritai atsisakys studijų ir bandys laimę kitais metais?" - svarstė P.Žiliukas.
Lietuvos universitetuose yra maždaug 16 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Likusiems priimtiesiems už mokslą teks mokėti. "Po pirmojo kurso, įvertinus studentų pasiekimus, būna pasikeitimų - mokantieji susikeičia vietomis su blogų įvertinimų sulaukusiais nemokančiaisiais. Taigi esama sutinkančiųjų mokėti už mokslą ir laukiančiųjų galimybės mokytis nemokamai", - sakė LAMA prezidentas.
Tradicinis pasirinkimas
Profesorius P.Žiliukas tikino, kad šiemet liko tie patys studijų pasirinkimo prioritetai, kokie buvo per pastaruosius kelerius metus. Dauguma abiturientų renkasi humanitarinio profilio studijas. 60 proc. stojančiųjų prašyme nurodo norintys mokytis socialinių mokslų. "Mažiausi konkursai - į inžinerijos ar gamtos mokslų studijų kryptis. Galima sakyti, kad universitetai priima visus, pateikusius prašymus, - kalbėjo P.Žiliukas. - Jaunuoliai prioritetą humanitariniams mokslams veikiausiai teikia ne dėl specialybių perspektyvumo, o dėl minčių apie galbūt lengvesnes studijas."
Itin didelio populiarumo sulaukė Kauno medicinos universitetas. Šioje aukštojoje mokykloje užimamos ne tik visos nemokamos, bet ir visos mokamos vietos.
Devyniolika Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių bendrąjį studentų priėmimą, siūlė rinktis iš 720 studijų programų. Be jau minėtųjų, paklausiausios studijų programos išliko ekonomika, vadyba, sociologija, socialinis darbas, psichologija, teisė, politikos mokslai, viešasis administravimas. Kiekvienas stojantysis prašyme galėjo nurodyti 20 studijų programų. Jaunuoliai rinkosi vidutiniškai 9 specialybes.
LAMA prezidentas teigė nežinantis, kaip vyksta priėmimas į Lietuvos kolegijas ir kokias studijas jose renkasi abiturientai. "Kolegijos priėmimą vykdo atskirai nuo aukštųjų mokyklų, todėl jokių duomenų apie jose vykstantį stojimą neturime", - sakė jis.
