„Gyvename kaip gyvenę. Šeimos biudžeto pakanka, kad pernelyg nesuktume galvos parduotuvėse ir degalinėje, tačiau susitaupyti galime vis mažiau, – „Verslo vartams“ sakė JAV Naujojo Džersio valstijos Byčvudo miestelyje gyvenanti panevėžietė Vaiva. – Tačiau šiokią tokią įtampą jaučiame, nes ne visiems kaimynams sekasi kaip mums.“
Prieš dešimt metų į JAV išvažiavusi ir šeimą sukūrusi moteris pasakoja niekada iki šiol nebuvo mačiusi, kad tiek daug kaimynų naudotųsi viešojo transporto paslaugomis. Benzino galonui (3,75 litro) per pusmetį pabrangus nuo 2,5 iki 4,2 dolerio, amerikiečiai vis dažniau ėmė palikti automobilius garažuose ir į darbą važinėti autobusais arba ėmė ieškoti kelionės draugų.
„Neretai tenka matyti – vieną dieną vienas kaimynas dirba „taksistu“, kitą dieną – antras, dar kitą – trečias. Taip važinėjant sutaupoma kuro. Paprasta matematika – išlaidos sumažėja tris kartus, – pasakoja Vaiva. – Pabrangęs kuras kooperuotis privertė ir firmas.“ Bandoma taupyti kaip tik įmanoma. Įdomiausia naujiena iš Naujojo Džersio – įmonės pereina prie keturių dienų darbo savaitės.
„Siekdami sutaupyti įmonės kuro ir žinodami, kad ir samdiniai nori kuo mažiau išleisti pinigų kelionei į darbą, firmų savininkai nutarė, kad šiuo laikotarpiu ketvirtadienis bus paskutinė darbo savaitės diena, – apie darbo rinkos kuriozą pasakoja išeivė iš Lietuvos. – Būna perrašytos darbo sutartys, o prieš tai tenka susitarti su profesine sąjunga dėl ilgesnės darbo dienos. Darbas baigiasi ne 5 valandą vakaro, o septintą. Mainais – trijų dienų savaitgalis ir pilnesnė piniginė.“
Keliauja geresnio gyvenimo
Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra tokio regionų ekonominės plėtros atotrūkio kaip Lietuvoje, tačiau „pigesnės“ ir „brangesnės“ valstijos ten egzistuoja. Ir tai nuo šių metų pradžios įgauna vis didesnę reikšmę daugeliui JAV gyventojų.
„Ypač pastebimas bankų ir kompanijų kraustymasis iš Niujorko valstijos – ten, kur pigesnė darbo jėga, mažiau reikia mokėti žemės ir kitus mokesčius, – pasakoja buvusi panevėžietė Vaiva. – Nekilnojamojo turto krizė gena geresnio gyvenimo ieškoti ir žmones, ypač gyvenančiuosius pietinėse valstijose.“
Vis daugiau nemokių bankų skolininkų stengiasi išvengti didesnių bėdų ir paskelbia bankrotą. Pagal fizinių asmenų bankroto įstatymą, bankrutuojančiam asmeniui skiriamas administratorius, prižiūrintis visas pajamas ir išlaidas. Administratorius atlieka ne tik prievaizdo, bet ir konsultanto funkcijas. Jis bankrotą patyrusiam asmeniui padeda subalansuoti išlaidas, kad šios neviršytų pajamų ir liktų lėšų seniems bei naujiems įsipareigojimams vykdyti. Įstatymas tokį asmenį apsaugo nuo visiško žlugimo – leidžia pasilikti namą, mašiną ir kitą būtiniausią turtą.
Suvokdami, kad krizė užsitęs, amerikiečiai vis dažniau imasi papildomo darbo. Maistas Naujojo Džersio valstijoje pabrango vidutiniškai 30 procentų, o tai irgi akstinas ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
„Prieš kelias savaites pažįstama moteris bandė įsidarbinti didžiuliame prekybos centre. Ir kaip nustebo, kai sužinojo, kad į salės darbuotojos vietą pretenduoja net 20 moterų, – pasakoja Naujojo Džersio gyventoja. – Anksčiau toks darbas buvo paklausus tarp emigrantų iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių, o dabar pardavėjomis nori dirbti ir baltaodės.“
Bendras ekonomikos nuosmukis, neoficialiais duomenimis, bent jau 50 procentų Naujojo Džersio gyventojų privertė atsisakyti ne tik kelionių, bet ir atostogauti toliau namų. Kaip niekada gausiai vietinių poilsiautojų nugulti Atlanto vandenyno prie Byčvudo ir kitų miestelių krantai tik įrodo, kad šiuo metu mielesnės gerai žinomos vietos.
Neįvertino žmogiškojo faktoriaus
Dabar JAV vienu metu vyksta bent kelios krizės – būsto paskolų, būsto rinkos, finansų rinkų ir pasitikėjimo visa finansų sistema. Yra teigiančiųjų, kad JAV krečianti NT krizė yra blogiausia nuo Didžiosios depresijos laikų (1929–1939 m.).
Manoma, kad pagrindas ekonominei krizei buvo padėtas 2001–2003 metais kai JAV Federalinis rezervų bankas (FRB), siekdamas paskatinti ekonomikos plėtrą, sumažino bazines palūkanų normas iki neregėtų žemumų – 1–2 procentų. Tai smarkiai atpigino kreditų išteklius. Kartu žmonės buvo skatinami pirkti gyvenamąjį būstą.
Tol, kol palūkanos rinkoje buvo žemos, visi, kas tik norėjo, skolinosi ir pirko namus. Būsto paklausa ir jo kainos kilo, o rinka klestėjo. Pakilus būsto vertei, paskolas pasiėmę gyventojai dažnai pasididindavo paskolos likutį ir naudodavo šias lėšas automobiliams, baldams ir kitoms vartojimo prekėms įsigyti. Žmonės, pirkę būstą kaip investiciją, be vargo jį parduodavo ir susižerdavo greitą pelną. Visa tai skatino JAV ekonomikos plėtrą, didino biudžeto pajamas ir atrodė, kad toks gyvenimas niekada nesibaigs.
2004–2006 metais FRB ėmė didinti bazines palūkanų normas. Per kelerius metus jos išaugo trimis–keturiais procentais, todėl pradėjo daugėti žmonių, nebeišgalinčių mokėti išaugusių būsto paskolų įmokų.
Dėl išaugusių palūkanų daug gyventojų susidūrė su problemomis grąžinti ir kitas paskolas – automobilių, vartojamąsias. Visi šie finansiniai sunkumai mažina gyventojų perkamąją galią, o kartu – ir apskritai vartojimą.
Tarptautinio valiutos fondo nuomone, bendra nuostolių suma visoje JAV finansų sistemoje gali viršyti trilijoną dolerių. Prognozuojama, kad bendra būsto vertė smuks 3–5 trilijonais dolerių.
